FISET NIKAJ E MERTUR553

FISET NIKAJ E MERTUR

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

FISET NIKAJ E MERTUR

Mesazh nga Dode Progni prej Fri 04 Jun 2010, 1:59 pm

FISET NIKAJ E MERTUR

Gjeneza,gjenealogjia,shtrirja teritoriale dhe demografike

Burimi: Dodė Progni (Nga libri: Nikaj – Merturi )

Rrethanat ekonomiko shoqėrore qė u krijuan pėr krahinat malore tė Shqipėrisė sė veriut pas pushtimit osman tė shek. XV ēuan nė formimin e disa njėsive krahinore administrative dhe ekonomiko –shoqėrore tė vetėqeverisura sipas tė drjtės zakonore,qė do tė pėrfshinin nė gjirin e tyre njė popullsi qė ruante tė forta lidhjet e fisnore. Dy nga kėto njėsi ishin Nikajt dhe Merturi,tė cilat u formuan nė njė pjesė tė teritorit tė Pultit tė Epėrm,dhe qė tradicionalisht jan quajtur “fise” ose “bajraqe”.Sot ata pėrbėjnė njė krahinė gjeo-etnografike tė quajtur Nikaj – Merturi.

NIKAJT: Fisi i Nikajt pėrbėhet nga fshatrat: Lekbibaj,Peraj,Gjonpepaj,Currajt tė Poshėm,Curraj tė Epėrm (bashkė me Qeresh dhe Kuq). Shtrihen nga bregu i djathtė i lumit tė Mėrturit dhe lumit tė Kuqit nė lindjė e verilindje,deri nė malin e Kaponit,qafėn e T’thermes,Gurin e Fushės sė Madhe e qafėn e Ndermajnės nė prendim e veriprendim,pėr tė vazhduar nė veri me bjeshkėt e Kakisė,qafėn e Boshit,majen e Zezė e deri nė shtegun e Dashit. Nė jug, trojet e Nikajt hyjnė si pykė nė mes tė fshatrave Palē dhe Tetaj qė i pėrkasin fisit tė Merturit.Deshmitė arkeologjike tregojnė se kjo hapėsirė gjeografike qė sot i pėrket fisit tė Nikajt, ka qenė e banuar qysh nė kohėn e bronzit tė vonė,rreth 1200 – 1000 vjet para Krishtit.1) Dėshmohet gjithashtu se, dhe nė periudhėn e mesjetės kėto gryka e shpate alpine kan qenė tė banuara nga shqiptarėt. Kėtu edhe sot ruhen rrėnojat e disa kishave,varreza ose toponime qė lidhen me banorėt paraardhės tė Nikajt. Ndėr mė tė njohurat janė: Kisha e Vargut dhe varrezat pranė saj,siē thuhet nė dokumenta “qytezė e seli ipeshkvnore” e Pultit.2) Kisha e Luzajės nė Curraj tė Poshtėm, edhe kjo “ish seli ipeshkvnore”3),varrezat nė lagjen Susaj tė Lekbibajt,rrėnojat e kishės dhe varrezat e vjetra nė Paplekaj,kisha dhe varrezat e Shiokut nė Gjonpepaj,varrezat e Mavriqėve nė Kalbs e Marin,kėndej e andej lumit tė Currajt etj.4) Banorėt e Nikajt janė tė bindur se kėto varreza nuk u pėrkasin brezave paraardhės tė fisit tė tyre,por njė popullsie tjetėr qė s’kishte lidhje gjaku me ta. Megjithatė Nikajt i kan ruajtur e adhuruar si vende tė shenjta me bindjen se ato i pėrkisnin njė popullsie shqiptare tė besimit kristian. Betimi nė kishėn e Vargut,tė Paplekajt ose tė Luzajės ishte i njė rėndėsie tė jashtėzakonshme pėr banorėt e Nikajt. Deri nė kohėt e vona, kėto kan qenė vende tubimesh dhe tė betimit tradicional tė pėrvitshėm qė bėnin fshatarėt e Currajt tė Poshtėm,Lekbibajt,Gjonpepajt etj. Nga burimet dokumentare sllave,osmane dhe tė kishės katolike tė shek.XIV – XVIII mėsojmė se gjatė kėsaj periudhe nė teritorin e Nikajt tė sotėm shqiptarėt formuan disa fshatra,pėr tė cilat dokumentėt shpesh herė pėrdorin termin “katund.” Pavarėsisht nga termi,katundet nė malėsitė tona kan patur kuptimin e ngulimeve tė banuara bujqėsore e blegtorale dhe jo tė organizatave blegtorale endacake,siē ėshtė pėrpjekur t’i klasifikojė ndonjė “studiues” serbo-sllav pėr qellimet e tij tė mbrapshta raciste.5) Katundi i Nikajt del i formuar qysh nė vitin 1330.6) Pėrseri nė vitin 1485 pėrmendet “Nikijtė” me 7 shtėpi dhe nė vitin 1582 pa shenuar numrin e shtėpive. Ndėrsa nė vitin 1628,1671 e nė vazhdim,deri nė fund tė shek XVIII,po nė kėtė teritor del i formuar katundi me emrin “Nikagni = Nikajni” (Nikaj).7)Luzaja gjithashtu pėrmendet katund qė nė vitin 1335 8),dhe mė pas,po ky, nė vitin 1529 me 30 zjarre 9),pėr tė vazhduar deri nė vitin 1634 kur del sė fundi me 8 shtėpi e 40 frymė tė krishtera.10) Kuqa nė vitin 1582 11),prej tė cilit ka marr emrin lagjja Kuq nė Curraj tė Epėrm,Zhush me 1485 12)(sot Nėrzhush – Lagje e fshatit Lekbibaj),Varku me 20 shtėpi nė vitin 1529 – 3413),dhe nė vitin 1628 del pėrsėri,por” i bragtisur si fshat dhe i shkatėrruar si manastir”.14) Pjaja e Mavriqit me 1634,fshat me 25 shtėpi dhe 220 frymė,15),i cili vazhdoj tė ekzistojė kryesisht nė Curraj tė Epėrm,fqinj me Nikaj,deri nė vitin 1774.16)Tė gjitha kėto fshatėra qė shtriheshin nė teritorin e Nikajt tė sotėm,kan patur lidhje tė ndryshme me fisin e Nikajt,por vendformimi i Nikajt mundė tė kėrkohet vetėm tėk Nikijtė ose Nikajni. Edhe pse shumė tė ngjajshėm kėta emra,siē do ta shohim, kan ndryshim thelbėsor nga njėri-tjetri. Arsya pse duhen kerkuar Nikajt kėtu eshtė fare thjeshtė.Sė pari,kėta dy emra janė patronimik,tė formuar nga njė emėr njeriu qė quhej “Nikė – Nika”. Sė dyti,vendodhja e tyre ėshtė pėrcaktuar diku brenda teritorit tė Nikajt tė sotėm. Nė kėrkim tė gjenezės sė fisit Nikaj ėshtė thėnė se, “fisi i Nikajt u formua prej shtimit tė mėvonshėm tė katundit tė Nikijve qė pėrmendet nė dokumentat osman tė vitit 1485 dhe ngulitjes sė tij nė njė teritor tė banuar rishtaz.17) Mendojmė se kjo nuk ėshtė zanafilla as rruga e formimit tė kėtij fisi. Siē u tha mė sipėr,katundi Nikijtė dokumentohet i formuar nė Pult qysh nė vitin 1330,ēka do tė thotė se kryepari i Nikajve – Nika,duhet tė ketė jetuar disa 10-vjeēar pėrpara vitit 1330,dmth. rreth 700 e ca vjet mė parė. Prej kėtej del se nga kjo kohė e deri sot duhet tė kishin lindur sė paku 23 breza. Mirpo nga pema genealogjike,punuar me saktėsi nga Franc Nopēe nė vitin 190818)dhe nga hulumtimet tona pėr zgjatjen e kėsaj peme deri tek brezi mė i ri i sotėm del se asnjė vėllazėri e Nikjat,nuk arrin mė shumė se 15 breza pa u bashkuar me Nikėn,tė parin e fisit Duke llogaritur me nga 30 vjet ēdo brez,del se Nika – Ati i par i fisit Nikaj,duhet tė ketė jetuar rreth viteve 1500 – 1550. Ndėrsa pėr t’u bashkuar me “Nikėn” e Nikijve do tė duheshin sė paku 23 breza. Mundė tė jetė koiēidencė interesante emri i njejtė, dhe fakti se Nika,nga i cili u formua fisi Nikaj qe vendosur pikėrisht nė teritorin e Nikijve tė mėparshėm,por nuk ėshtė e mundur qė ky tė ketė patur lidhje gjaku me Atin e parė tė Nikijve,edhe pse ai quhej Nikė. Siē u tha mė sipėr ky kish jetuar shumė kohė pėrpara vitit 1330. Pėr rrjedhoj as Nikajt e sotėm nuk janė pasardhės te Nikijve,tė cilėt pėrmenden sė fundi nė vitin 1582. Atėherė lind pyetja cili ishte,nga erdhi e kur erdhi ai Nikė qė u bė kryepari i fisit Nikaj,ose Ati i par i fisit Nikaj ? Nė Nikaj e Krasniqe ka qarkulluar gojdhėna se,Nikajt dhe Krasniqja janė fise vėllezėr. Madje thuhet se kan lidhje gjaku me fisin shqiptar tė Hotit dhe me Vasojeviqėt e Malit tė Zi. Sipas kėsaj gojdhėne,vėllezėrit Kras Keqi,Nikė Keqi dhe Vasė Keqi kan qenė etėrit e parė tė fiseve Krasniqe,Nikaj dhe Vasojeviq. Madje nė ndonjė varian kėta vėllezėr jan quajtur: Krasoviqi,Nikoviqi dhe Vasoviqi. Pėr t’i shpėtuar valės asimiluese sllave,dy tė parėt u larguan nga vendlindja dhe u vendosėn nė Dushaj tė Epėrm,qė gjendej nė anėn e majtė tė lumit Valbona,pranė fshatit tė sotėm T’pla tė Krasniqes. Vasojeviqėt qė qėndruan nė Mal tė Zi,u bėnė ortodoksė dhe u sllavizuan. Krasniqėt ruajtėn kombėsisnė shqiptare, por nė shek. e XVIII u islamizuan. Nėrsa Nikajt, qė u shkėputėn nga Krasniqja,pėr t’u vendosur nė trojet e tyre tė sotme, ruajtėn kombėsinė shqiptare dhe fenė e vjetėr katolike. Vėrtetėsia e kėsaj gojdhėne ėshtė e dyshimtė nga fakti se emri “Krast” nga rrjedh emri Krasniqe nuk mundė tė pėrcaktohet as niset nga njė antroponim “Krast”,siē thotė tradita e vendit kur pėrmend Kras Keqin,por nga fitonimi “hrasto” qė nė sllavisht do tė thotė “dushk” - “lisnaj,bungajė”.19) Ajo ēka duhet pranuar si e verteta mė e rėndėsishmė ėshtė pohimi i Prof. Eqerem Ēabejt se “te tre kėto fise janė me origjinė shqiptare”20),dhe s’kemi asnjė arėsye tė besojmė se te parėt e Nikajt dhe tė Krasniqes ishin Nikoviqi dhe Krasoviqi. Rreth formimit tė fisit Nikaj dhe lidhjeve tė tij me Krasniqe ka njė tjetėr traditė gojore qė njihet e besohet mė shumė se e para. Sipas saj,i pari i Nikajve ka qenė Nikė Mekshi. Ky ishte vėlla me Kolė Mekshin, nga i cili u formuan Kolmekshajt e Krasniqes, qė etnografisht pėrfshijnė fshatrat:Shoshan,Koēanaj, Dragobi,Bradoshnicė,Degė,Murataj, e gjysmėn e fshatit Margegaj.21) Pėr kėtė arėsye Nikajt me Krasniqe,veēanarisht me Kolmekshaj, nuk lidhin martesa midis tyre. Nė tė vertetė,vėllazėritė e Kolmekshajt nuk numrojnė mė shumė se 15 – 16 breza nga brezi mė i ri i sotėm,deri tek Ati i parė i tyre,Kolė Mekshi,vėllai i Nikė Mekshit. Madje vėllazėritė Qokaj e Vukaj tė fshatit Shoshan,qė i pėrkasin Krasniqes,i lidhin brezat e tyre me Qokajt e Vukajt e Currajt tė Epėrm – fis Nikaj,nė brezin e 11 – 12 .22) Metaliajt e Dragobisė – fis Krasniqe,nuk shkojnė mė shumė se 10 – 11 breza,pa u bashkuar me vllazėritė e Currajt tė Epėrm. Duke i njohur mirė kėto lidhje,At Shtjefėn Gjeēovi,nė vitin 1917,i ka quajtur dragobijėsit “Currajt e Dragobisė”23) Mbi lidhjet farefisnore tė Nikajt me Krasniqe hedhin dritė edhe studimet antropologjike. Fran Nopēe dhe Edith Durham thonė se,nė pikėpamje antropologjike “Nikajt shkojnė nė ndryshim me shumė fise tė Shqipėrisė sė Veriut” si Mertur,Shalė,Shosh,Toplanė,Mirditė,Pukė etj.24) Po kėshtu antropologu ynė i njohur Aleksandėr Dhima i grupon Nikajt nė tipin antropologjik tė Masėsisė sė Vogėl,sė bashku me Krasniqe Gash etj.25) Pėrfundimi mė i besueshėm qė del nga kėto tė dhėna ėshtė se,Ati i parė,nga i cili u formua fisi i Nikajt,ka qenė Nikė Mekshi. Ky pasi u nda nga i vėllai Kolė Mekshi u largau nga Krasniqja dhe u vendos diku nė teritorin e Nikajt tė sotėm. Pėr tė pėrcaktuar kohėn dhe vendin ku e kishte zanafillėn fisi i Nikjat,po u kthehemi pėrsėri burimeve dokumentare tė shek.XIV – XVII. Kemi argumentuar mė sipėr se si fisi i Nikajt nuk identifikohet me katundin Nikijtė,qė dokumentat serbė e pėrmendin tė formuar qysh nė vitin 1330. Ndėrsa Nikė Mekshi,Ati i parė i fisit Nikaj,ka jetuar sė paku dy shekuj pasi qe formuar katundi Nikijtė. Mė i pranueshėm do tė ishte mendimi se fisi i Nikajt e ka zanafillėn nė katundin Nikagni (Nikajni),tė cilin relatori Don Vincenti,nė vitin 1628,e shenon nė Pultin e Epėrm,sipas renditjes: Brisė,Salcė,Palē,Nikajni (Nikaj-D.P.),Zhush,Luzajė,Blake ,Rajnė,Gashė,Krasniqe etj. Ndėrsa nė relacionin e Gjeē Bardhit,tė vitit 1634,hidhet dritė edhe mbi vendnnodhjen e Nikjat kur thuhet se, “kisha e Bjakes ėshtė vetėm 6 milje (9.6 km) larg Nikjat.26)Bjakja e asaj kohe ishte katund me 20 shtėpi e 230 frymė, i vendosur “nė njė teritor tė pyllėzuar me gėshtenja.”26) Bėhėt fjalė pėr fshatin e sotėm Tetaj. Nė kėtė rast dokumenti pėrputhet mė traditėn gojore e cila thotė: “Trojet e para tė Nikajt kan qenė nė Paplekaj tė Epėr.”27) Distanca midis kishės sė Paplekajt tė Epėrm dhe kishės sė Bjakes nė Tetajt e sotėm,pėr tė cilėn flet dokumenti, ėshtė rreth 9.6 km. Afėrsisht nė tė njejtin vend i lokalizon Nikajt edhe Shtjefėn Gaspėri nė vitin 1671,kur thotė se, “Nikaj e Bjake janė shefitar tė damun prej njė lumi tė vogėl”.28)Por distancėn midis kishės sė Shnaprendes nė Bjake dhe dhe Nikajt,ai e pėrcakton 9 milje (14.5 km). Si duket,ka patur parasyshė distancėn midis kishės sė Bjakės dhe asaj tė Shiokut nė Gjonpėpaj,ose tė njė vendi tjetre mė sipėr ku mundė tė ishin ēvendosur Nikajt pėrkohėsisht pėr arėsye lufte,sepse nė tė njejtin relacion,me 1671,ky autor thotė: “Katundi i Nikajt ishte rrenue e grabit prej turqve pak pėrpara dhe gjendej nė njė varfėri tė madhe.”29)Ardhja e familjes sė Nikė Mekshit nga Krasniqja dhe vendosja nė Paplekaj tė Epėrm,ku zė fill fisi i Nikajt,duhet tė ketė ndodhur, sė paku, disa dhjetėveēar pėrpara vitit 1628,pasi nė vitin 1628 ata kishin arritur tė formojnė njė katund me emrin e kryeparit tė tyre,Nikė – Nikaj. Burimet dokumentare tė shek.XVII – XX provojnė se Nikajt nuk kan lėvizur nga krahina me pėrjashtim tė rasteve sporadike,kur individė ose familje tė veēanta,pėr arėsye tė forta si gjakmarrje etj. janė detyruar tė emigrojnė jashtė fisit,pėr t’u vendosur gjithnjė brenda trevave shqiptare. Nga ana tjetėr nė asnjė rast nuk del se gjatė kėsaj periudhe,rreth 400 e ca vjeēare tė ketė ardhur ndonjė grup popullsie dhe tė jetė vendosur me banim tė pėrhershėm nė teritorin e fisit Nikaj. Edhe lagjja Kapit afėr Gjonpepajt,siē pohojnė disa studiues,kan ardhur nga Vajushi i Shkodrės pėrpar Nikjat,reth vitit 1416-1500. Pas ardhjes sė Nikajt dhe rritjes sė tyre, shumica e kapitėsve u detyruan tė largohen pėr nė Guci ku jetojnė edhe sot.30) Ajo pjesė e vogėl qė nuk u largua bashkjeton prej shekujsh nė harmoni e mirėkuptim me Nikajt,falė lidhjeve tė kumbarisė me fqinjtė mė tė afėrt,Peraj e Gjopepaj,dhe lidhjeve martesore me vėllazėritė tjera tė Nikajt. Gjtaė shek. XVII – XVII,Nikajt,si gjithė banorėt e tjerė tė Pultit, kaluan veshtirėsi tė panumėrta. Gjendjes tepėr tė rėndė ekonomike i shtohej dhe lufta e vazhdueshme kundėr ekspeditave ndėshkuese tė feudalve osmanė,qė vinin me forca tė shumta ushtarake pėr tė vrarė,plaēkitur e nenshtruar malėsorėt e pabindur. Megjithatė Nikajt nuk u nenshtruan,as nuk u shpėrngulėn nga trojet e veta,po qėndruan nė mbrojtje tė tokės,lirisė,dokeve e zakoneve shqiptare dhe fesė sė tyre katolike. Ata u rritėn,u fuqizuan dhe u bėnė njėri nga fiset e bajraqet e njohura tė malėsisė sė veriut. Nga njė katund – fis,Nikajt,me 35 shtėpi e 300 frymė qė ishte nė vitin 1671 31)pas 100 vjetėsh,nė vitin 1771,arrijnė nė 119 shtėpi me 849 frymė.32) Por tashmė “fis” nė kuptimin e njėsisė sė vetėqeverisur,qė dallohej nga fqinji i vet kryesor Merturi,pasi,siē thotė Gjon Logoreci me 1771, “Nikajt janė fis tjetėr dhe rrjedhin nga gjak tė ndryshėm me ata tė Palēit dhe tė Salcės...”33),fis Mertur. Kjo bėhet akoma mė qartė nė vitin 1775,kur Nikajt ndahen nga Palēi e Salca edhe nė pikėpamje dioqeziane,duke formuar famullinė e parė tė Nikajt.34) Rreth viteve1867 – 1870 Nikajt kishin 240 shtėpi me 2369 frymė. Dhe midis viteve 1905 – 1910 bėhen mė 266 shtėpi dhe 2400 frymė,pėr tė arritur nė 320 shtėpi nė vitin 1917.35) Pėr t’u theksuar ėshtė fakti se, procesi i rritjes sė popullsisė u shoqėrua me ruajtjen e vazhdueshme dhe tė fortė tė kujtesės kolektive pėr lidhjet e gjakut midis fshatrave,vėllazėrive,barqeve,familjeve dhe gjithė anėtarve tė fisit. Nė traditėn thuhet se,rritja e fisit Nikaj ėshtė bėrė nga shtimi i barqeve tė tre nipave tė Nikė Mekshit,djemve tė Bibė Nikės: Lekė Bibės,Kolė Bibės,dhe Mark Bibės. Prej kėtyre u formuan tre “kėmbėt” (degėt) kryesore tė fisit Nikaj. Dega e Lekė Bibės,i madhi nga vėllezėrit, nga Paplekaj i Epėrm,u zgjėrua mė nė jug,nė Paplekaj tė Poshtėm,si dhe nė fshtarat e hershėm Zhush (sot Ndėrzhush) dhe Varg,duke formuar njė fshat tė vetėm me emrin e Lekė Bibės (Lekbibaj). Lekbibajt pėrbėhen nga dy vėllazėritė e mėdha: Nikprendaj (nga Nikė – Prend – Lekė – Biba) dhe Paplekaj nga (Papė – Lekė – Biba ). Dega e vėllait tė dytė Mark Bibės u teritorializua nė veri e verilindje tė ngulimit fillestar “Paplekajve tė Epėr”,ku u formuan fshatėrat: Peraj dhe Gjonpepaj. Nga pasardhėsit e Per Kolė Bibės u formua fshati Peraj.Ndėrsa nga ata tė Gjon Pepė Kolės u formua fshati Gjonpepaj. Dega e vėllait tė vogėl,Mark Bibės,u zgjerua nė lindje e verilindje tė fisit,nė njė hapėsirė mė tė madhe gjeografike se dy tė parat,duke pėrfshirė Currajt e Poshtėm dhe Currajt e Epėrm. Midis viteve 1634-1670,kjo degė u shtri nė fshatin e vjetėr Luzajė. Me shtimin e barqeve e familjeve,rreth viteve 1660 – 1670 ,tri shtėpitė e para tė kėsaj dege u ngjitėn me banim nė Curraj tė Epėrm,ku jetonin Pjajėt e Mavriqit.36) Nga pasardhėsit e Mark Bibės qė populluan Currajt e poshtėm dhe Currajt e Epėrm,u formuan dy vėllazėri tė mėdha: Nikbibaj dhe Prebibaj qė rridhnin nga Nikė Bibė Marku dhe Prend Bibė Marku. Siē kemi thėnė mė sipėr,fillimisht emrin Nikaj e mbante vetėm njė katund,banorėt e tė cilit kishin lidhje gjaku nė mes tyre dhe rridhnin nga njė At i pėrbashkėt qė quhej Nikė Mekshi. Me rritjen e popullsisė sė Nikajt dhe shtrirjen e tyre jashtė teritorit tė katundit fillestar,emrin “Nikaj” nuk mundė ta trashegonte vetėm njė vėllazėri ose katund i kėtij fisi. Tė gjitha vėllazėrtė e katundet qė u formuan kishin lidhje tė barabartė me Atin e tyre tė pėrbashkėt – Nikėn. Prandaj,emri i tij nuk mbeti nė njė katund tė vetėm,por u bė emri i pėrbashkėt i gjithė fisit. Nė fillim tė shek. XIX numri i shtėpivė sipas vėllazėrive kryesore ishte: Peraj:50 shtėpi,Gjonpepaj:32 shtėpi,Nikprendaj:40 shtėpi,Paplekaj:30 shtėpi,Nikbibaj:50 shtėpi dhe Prebibaj: 30 shtėpi.37) Nga dokumentat e kohės del se historia e formimit dhe zhvillimit tė fisit Nikaj,nė pikėpamje numerike dhe teritoriale, ishte e gjatė dhe e vėshtirė. Pėr shmėvite Nikajt jetuan fqinj me popujt e luzajės, Pjajės sė Mavriqit,Vargut, Zhushit,Kapitit etj. Rritja epopullsisė sė Nikajt dhe tė tjerve krijoi ngushtėsi ekonomike pėr tė gjithė. Sipėrfaqja e tokave tė punueshme dhe kullotave ishte mjaft e kufizuar. Kjo bėri tė pamundur vazhdimin e fqinjėsisė sė mirė dhe bashkjetesėn e Nikajt me banorėt qė nuk i pėrkisnin kėtij fisi. Nė kėto rrethana dikush do tė largohej dhe dikush do tė qėndronte.Nikajt,tė rritur numerikisht,qė ruanin tė forta lidhjet e gjakut,tė organizuar dhe tė vetėqeverisur nė bazė tė sė drejtės zakonore,dominuan mbi tė tjerėt. Kėshtu nė vitin 1582,nė Varg kishin mbetur vetėm 4 shtėpi,tė cilat do tėlargoheshin deri nė vitin 1628,kur Vargu del i pabanuar.38) Mė pas largohen dhe Luzajėt duke u liruar vendin pasardhėsve tė Mark Bibės. Deri nė vitin 1771 Pjajėt e Mavriqit “njerėz shumė tė mirė por pa kurrfarė farefisnie as lidhje gjaku mė Nikaj”,39) - siē thuhet nė njė dokument,”kan ikur nė shpatet e larta tė maleve” sepse u binin nė qafė Nikajt.40) Gjatė vteve 1773 – 1774 Pjajėt e Mavriqit,pas njė zije buke largohen pėrfundimisht edhe nga Currajt e Epėrm,41) duke lėnė prapa vetėm toponimet si Vada e Mavriqit,Vorret e Mavriqit,Pėrroi i Gjo Velit,ara e Gur Dodės,Lumi i Pjasė,Pusterri i Pjasė etj. qė lidhen me kėta banorė tė etnisė shqiptare dhe tė besimit katolik.42) Lidhur me shpėrnguljet e kėtyre banorve tė hershėm,ėshtė rasti tė vihet nė dukje fakti se,popullsia e fiseve Nikaj e Mertur,me ndonjė pėrjashtim tė rrallė,siē ishte rasti me mavriqėt,nuk ruan ndonjė kujtim tė pėrpjekjėvė mė armė midis tyre dhe banorve tė hershėm tė kėsaj treve. Bashkjetesa u vendos nė mėnyrė paqėsore,pasi tė dypalėt,tė fisit dhe anas ishin shqiptar,me gjuhė, tradita e kulturė tė pėrafėrt. Mbi tė gjitha ishin bashkluftėtar kundėr tė njejtit armik,turqve pushtues. Megjithatė,pėr shakqe qė u cekėn mė sipėr,shumica e popullsisė sė hershme si luzajėt,pjajeshėt,mavriqėt, blakēorėt e njė pjesė e kapitėsve u larguan nė drejtim tė trojeve shqiptare tė Rrafshit tė Dukagjinit,Kosovės etj. Shkuan andej nga kishin ardhur shekuj mė parė gjysh-stėrgjyshėrit e tyre. Pėr kėto migrime shqiptarėsh mjaft sakt e bukur ėshtė shprehur albanalogu i njohur F.Pukėvill kur thotė: “Ky popull fatosash qė aq shumė kje i shtėrnguem tė gjejė strehė ndėr malet e veta tė papėrshkueshme,pėr tė ruajtur lirinė e vet,vrote sė nalti perandoritė qė lindshin e disshin,pėr tė zbritur mandej me rifitue tokėn e bragtisun”.43) Pėr zgjerimin e teritoreve,veēanarisht pėr bjeshkėt,ka patur raste qė Nikajt kan hyrė nė konflikte edhe me fiset fqinj – Mertur dhe Shalė. Me kėta tė fundit konfliktet kan qenė mė tė gjata dhe mė tė ashpėra. Shala zotėronte pothuaj tė gjitha bjeshkėt e sotme tė Nikajt. Pėr t’i fituar deri nė kufnjtė e sotėm qė ndajn Shalėn nga Nikajt ėshtė dashur shumė kohė. Janė zhvilluar bisedime, janė marr dhe pleq pėr tė argumentuar secila palė tė drejtėn e vet mbi bjeshkėt,por ėshtė derdhur edhe gjak.Ky konflikt i gjatė e i dhimshėm u mbyll vetėm nė shek. e XIX,pas njė pėrpjekje tė armatosur midis dy fiseve,nė afėrsi tė qafės sė Ndėrmajėns ku mbeti i vrarė bajraktari i Shalės,pikėrisht nė vendin e quajtur “Kryqi i Bajraktarit”. Nė lartėsinė 1580 m ku ra bajraktari u vendos edhe “kufri” midis Nikajt dhe Shalės. Sipas kanunit tė maleve ky ėshtė quajtur “kufi gjaku” 44) Gjatė shek. XIX fisi i Nikajt konturohet qartė tė pikėpamje teritoriale dhe organizative brenda kufijve tė sotėm,duke u bėrė fis i njohur e me peshė ndėr fiset e bajraqet e Malėsisė sė Gjakovės. Ky luan rol tė rėndėsishėm nė luftėrat ēlirimtare kundėr pushtuesve osmanė gjatė fundit tė shek tė XIX e fillimit tė she. XX. Rritja e popullsisė dhe shtimi i barqeve ēoi nė formimin e vėllazėrive tjera mė tė vogla qė ishin degėzime tė vėllazėrive tė mėdha. Kryeparėt e tyre ,prej tė cilėve morėt emrin kėto vėllazėri ishin pasardhės tė vėllezėrve Kolė,Lekė dhe Mark Biba.Pėrgjithėsisht vėllazėritė e reja trasheguan tokat e punueshme dhe kullotat e tė parve tė tyre. Kjo ka bėrė qė bashkėsia teritoriale,fshti apo lagjja,nė shumicėn e rasteve,tė jetė e pėrputhur me bashkėsinė fisnore. Tė grupuara sipas fshatrave,deri nė vitet 50 – 60 tė shek XX,vėllazėritė mė tė njohura tė fisit Nikaj ishin: Nė fshatin Peraj: Gjonpalaj,Pėrpalaj,Marticamaj, Neēaj,Pėrvataj dhe Kolbuēaj. Nė fshatin Gjonpepaj: Dakaj,Doēaj,Gjergjndreaj,Marvataj,Ndrepepaj dhe Stakaj.45) Kapiti qė shkon me Gjonpepaj pėrbėhet nga vėllazėritė: Niklekaj dhe Dedaj. Nė fshatin Lekbibaj:Paplekaj,Pecnikaj, Imerajt,Rosaj,Susaj Meshaj dhe Aliaj.46) Nė Curraj tė Poshtėm:Nikmartinaj,Hasmartinaj dhe Zhivanaj.Kjo e fundit ėshtė vėllazėri e mbathur fisit. Mendohet tė kėtė lidhje me popullsinė e hershme tė Luzajės. Nė Curraj tė Epėrm me rreth 100 shtėpi nė vitin 1932 kishte kėto vėllazėri: Pėrpepaj,Nikbibaj,Prebibaj,Mrishaj,Qokaj,Malndreaj,Gecaj dhe Nrevataj. Mendohet se Ndrevatajt rrjedhin nga Pjajėt e Mavriqit,pasi nuk kan lidhje gjaku me vėllazėritė tjera tė fisit.47) Megjithse vėllazėritė e fisit Nikaj u rritėn e u shpėrndanė nė njė hapėsirė gjeografike relativisht tė madhe, familjet,barqet dhe individėt e tyre i ruajtėn brez pas brezi tė forta lidhjet e gjakut,si brenda vėllazėrive ashtu dhe brenda gjithė fisit. Shprehje ekėtyre lidhjeve ėshtė ekzogamia e rreptė e zbatuar nė lidhjet martesore. Deri nė vitin 1972,nė tėrė fisin e Nikajt,me 451 familje,nuk ka patur asnjė lidhje martesore brenda fisit.48) Nė vitin 1990,fisi i Nikjat pėrbėhėj nga 911 familje (ekonomi mė vete) dhe 3167 banorė,tė ndarė sipas fshatrave: Lekbibaj me 235 familje dhe 849 banorė,Gjonpepaj me 195 familje e 638 banorė,Peraj me 181 familje e 630 banorė,Curraj i Epėrm me 173 familje e 623 banor,Curraj tė Poshtėm me 80 familje e 245 banorė dhe Qeresh e Kuq kishin 47 familje e 137 banorė.49) Krahasuar me fillimin e shek.XX kur fisi i Nikajt kishte 266 shtėpi (familje) dhe 240 banorė gjithsejt,del se gjatė 90 viteve tė fundit numri i banorve ėshtė rritur 1.3 herė,ndėrsa ai i familjeve 3.4 herė. Rritja kaq e madhe e familjeve tė vogla prej 3-5 anėtarėsh,nuk ishte vetėm pasojė e shpėrbėrjes sė familjeve patriarkale. Kjo u diktua dhe nga ngushtėsia ekonomike qė solli kooperativizmi socialist i zbatuar nė formėn e vet mė ekstreme gjatė viteve 1964 – 1990. Nė shumė raste,ndarja e vėllait me vėllain ose e prindėrve nga fėmijėt dhe dalja si familje (ekonomi) mė vete u bė qė ata tė pėrfitonin njė copė toke (parcelė) mė shumė,njė “tufėz” bagėti mė shumė,njė derr mė shumė,nė ndonjė rast edhe pėr njė rracion kafe (100 gram) mė shumė,pasi kėto ndaheshin pėr ēdo familje dhe jo pėr frymė popullsie. Rendi ekonomiko-shoqėror i ashtuquajtur “socializėm” dhe kooperativizmi qė pėrjetuan Nikajt nė gjysmėn e dytė tė shek.XX,nuk arritėn tė ērrėnjosin bindjet mbi lidhjet farefisnore tė banorve,vėllazėrive e fshatrave tė kėtij fisi. Siē tham mė sipėr, martesa brenda fisit nuk u lidhėn,pėrjashtuar ndonjė rast shumė tė rradhe pas vitit 1972. Emrat e vėllazėrive tė mėdha ose tė vogla janė ruajtur si mbiemra tė banorve qė lindėn e jetuan nė Nikaj,dhe tė atyre qė pėr arėsye tė ndryshme, kryesisht ekonomike,u larguan nga krahina pas viteve 50 tė shek. XX,pėr t’u vendosur nė Cernicė,Llugaj,qytetin B.Curri e kudo tjetėr brenda ose jashtė shtetit. Dhjetvjeēari i fundit i shek. XX ėshtė periudha e shpėrnguljeve mė tė mėdha tė popullsisė sė Nikajt gatė tėrė historisė shumėshekullore tė kėtij fisi. Ndryshimet demokratike tė viteve 1990 - 2000,veēanarisht e drejta pėr lėvizjen e lirė tė popullsisė ,krijuan mundėsinė qė afro gjysma e popullsisė sė Nikajt tė shpėrngulen nga malet,pėr t’u vendosur nė zonat fushore dhe nė qendra urbane,kryesisht nė qytetet Tiranė,Shkodėr,Lezhė,Krujė,Durrės etj. Shmė banor nga Nikaj,nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė,u larguan edhe nga Shqipėria.

MERTURI: Ndėr fjalėt e para pėr Merturin po kujtojmė ato tė Franc Nopēes,i cili rreth 100 vjet mė parė,nė njėrin nga studimet e tij pėr fiset e Shqipėrisė sė Veriut thoshte: “Njė nga fiset mė tė vjetra e mė tė rėndėsishme tė Malėsisė sė Vogėl asht Merturi”.50) Ndėrsa Edith Durham,duke dashur tė nenvizojė njė nga vlerat e veēanta tė Merturit thoshte: “Nė pemėn fisnore pėr Merturin tė hulumtuar nga Nopēe qė tė ēojnė deri nė vitin 1370,madje deri nė vitin 1270,as nė kohėrat kur krahina ishte pėrfshirė nė perandorinė Serbe,nuk gjejmė emra serbė nė kėtė pemė fisnore,dhe se ėshtė i tėri katolik”.51)Pohimet e kėtyre autorve, tė shquar pėr hulumtime e logjikė tė shėndosh shkencore,shprehin qartė,sakt dhe bukur tė vėrtetėn historike se,nė “lisin fisnor” shumėshekullor tė Mėrturit,qė nga rrėnjėt,tek trungu dhe degėzat e tij gjithmonė ka rrjedh gjak i pastėr shqiptar. Nga studiues tė ndryshėm,si dhe nė traditėn gojore thuhet se,Merturi e ka prjardhjen nga fisi i Berishės. Lidhur me kėtė F.Nopēe,nė vitin 1908,thotė: “Merturi u shkėput nga Berisha rreth 11 brezni mė parė”52)Madje shton se,”Nikajt vazhdojnė t’i quajn merturėsist berishaj”. 53) Nga pema gjenealogjike e Merturit,e cila nė vitin 1908 paraqet 19-21 breza,mėsohet se 6-7 brezat e parė i ka tė pėrbashkėt me Berishėn,ēka do tė thotė se degėzimi i Merturit fillon e veēohet rrėth 200 vjet pas Berishės.Pėrndryshe mundė tė thuhėt se,historia e fisit Mertur fillon me Berishėn.Trojet e para tė Berishės ishin nė fshatin Berishė tė rrethit tė Pukės,i cili edhe sot quhet “Berisha e Vendit”.Nė traditėn gojore thuhet se,Ati i parė i Berishės ishte Kojel Pogu (Kojel – Pog – Murr – Deti),i cili nė fillim u vendos me banim tek shpella e Gralishtit. Ky kishte dy djem:Prendin dhe Gjonin. Nga shumimi i barqeve tė tyre u formua fisi i Berishės me degėzimet e tij. Njė pjesė e barkut tė Gjonit u largua nga Berisha dhe u vendos nė Malėsinė e Gjakovės dhe Kosovė.54) Pasardhės tė kėtyre ka dhe sot nė Tropojė. Janė tė besimit mysliman,por trashegojnė nga paraardhėsit mbiemrat “Kojeli” e “Berisha”. Njė pjesė tjetėr e berishajve lėvizi nė drejtim tė verilindjes. Kaloi Drinin dhe u vendos nė brigjet e tij,pėrball Dardhės sė Pukės,fqinj me Bytyē tė Malėsisė sė Gjakovės,duke formuar njė krahinė tė quajtur “Berishė e Brigjeve”. Kjo pėrbėhėt nga Rodogoshi,Rushtė-Shėngjergji dhe Visoēa. Edhe kėta janė tė besimit mysliman. Berisha njihet si njėri nga fiset mė tė vjetra,mė tė mėdha,po dhe mė tė pėrhapura nė Shqipėrinė e veriut dhe Kosovė. Grupe popullsie qe ruajn edhe sot kujtesėn e lidhjeve fisnore me Berishėn ka nė Aprripė tė Keqė,Spaē, Porav,Gropa,Iballe,Dajē,Lohje tė Malėsisė sė Madhe,Grudė,Ujmisht tė Lumes,Ungrej e Konej tė Fanit (Mirditė),nė Rrjodh,Than e Plan (Pult),Postribė etj. Mjaft i pėrhapur ėshtė ky fis nė Rrafshin e Dukagjinit,Kosovė etj.55) Degėn mė tė madhe dhe mė tė njohur tė berishajve tė shkėputur nga trungu i hershėm e pėrbėjnė Merturi nė Malėsinė e Gjakovės,Merturi i Gurit dhe Aprripa e Gurit. Kėta sė bashku pėrbėjnė fisin Mertur. Pėr lidhjet gjenealogjike tė fisit Mertur me Berishėn ka mendime disi tė ndryshme. Nė njėrin thuhet se, Berisha e Merturi rrjedhin nga dy vėllezėr. Bėrisha rrjedh nga Kojel Pogu (Kojel – Pog – Murr Deti).Ndėrsa Merturi rrjedh nga Lekė Pogu (Lekė – Pog – Murr – Deti ).56) Sipas tjetrit, Berisha rrjedh nga Kojel Leka (Kojel – Lekė – Pog – Murr – Deti ). Ndėrsa Merturi rrjedh nga Lekė Pogu i Prend Kojelit (Lekė – Pog – Prend – Kojel – Lekė – Pog – Murr – Deti ). Pra Ati i parė i Merturit,Lekė Pogu,ishte nip i Atit tė parė tė Berishės,Kojel Lekė Pogut.57) At Gjon Karma,nė njė studim pėr Merturin e Gurit,1940,pėrveē lidhjeve tė Berishės me Merturin e Gurit,duke iu referuar traditės gojore,shpjegon edhe lidhjet e kėtij tė fundit me Merturin e anės sė djathtė tė Drinit,kur thotė: “Katundi i Merturit mbahet fis me Merturin e Pėrtedrines... Thonė se migj (axhė) e nip paskan pasė ardhė motit. Migja ngul nė Berishė e nipi nė Mertur (tė Gurit-D.P.).Prej kėtej,-vazhdon ai,- u hapėn e dolėn nė katundet e Merturit tė cilat njihen tė njejtit fis me Mertur tė Gurit e nuk martohen ndėrveti. As me Berishė nuk janė martue deri vonė.” 58) Pavarėsisht nga ndryshimet qė verehen nė traditėn gojore rreth degėzimit fillestar Berishė – Mertur ,nė tė dy variantet pohohen lidhjet e gjakut midis tyre, si dhe pėrcaktojnė se,vendformimi i fiseve Berishė dhe Mertur ishte nė anėn e majtė tė Drinit,nė trevat e Dukagjinit mesjetar. Mbi prejardhjen e merturėsve nga kėto treva dhe lidhjet e tyre farefisnore me Berishė,Aprripė tė Gurit dhe Mertur tė Gurit hedhin dritė edhe disa tė dhėna tė studimeve antropologjike tė kryera nga F.Nopēe, E.Durham dhe A.Dhima. Ky i fundit ka ardhur nė pėrfundimin se, “banorėt e zonės sė Pukės duke pėrfshirė Berishėn e Iballen,paraqiten me shtat mesatar e me tipare tjera tė ngjajshme me ata tė Merturit. Shala,Shoshi,Toplana dhe Merturi me prejardhje nga Dukagjini (i vjetėr) kan njė tip antropologjik”.59)Emri “Mertur” ėshtė njė patronim i lashtė dhe jo emri i Atit tė parė tė fisit Mertur. E.Durham mendon se ky rrjedh nga njė emėr i vjetėr romak “Merituri”,60) dhe gjendej aty ku ėshtė sot Mėrturi i Gurit,nė anėn e majtė tė Drinit,rrėzė malit tė Ēlumit. Kėtu u vendos me banim Ati i parė i Merturit,Lekė Pogu. Pasardhėsit e tij formuan njė bashkėsi fisnore e teritoriale,e cila mori emrin e vendit “Mertur” Nė defterin osma tė regjistrimit tė tokave dhe popullsisė tė vitit 1529 – 36 ,del i regjistruar pėr herė tė parė fshati Mertur me 32 shtėpi,nė Nahijen e Iballes tė Sanxhakut tė Dukagjinit.61) Gjatė shek XVI – XVII,Merturi,si gjithė Dukagjini, ishte pjesėmarrės i qėndresės sė malėsive kundėr ekspeditave ndėshkuese turke dhe feudalėve vendas. Por,siē thoshte F.Bardhi me 1638, “kėto male Sulltani kurrė nuk ka mujtė t’i shtrojė nėn tiraninė e vet,megjithse vjet pėr vjet ka dėrgue sanxhakbegėt e vezirėt e vet me 5,8, e 10 mijė ushtarė pėr tė mujt me ja shtrue furisė sė vet.” 62) Njė barrė tjetėr e rėndė pėr malėsorėt e kėtyre anėve ishte renta feudale (haraēi),tė cilin osmanėt e pėrdornin edhe si mjet presioni pėr islamizimin e nėnshtrimin e popullsisė katolike. Pėr kėtė qellim osmanėt e rritnin rentėn nga viti nė vit. Nė vitin 1529 – 36,Merturi me 32 shtėpi kishte 1382 akēe (njesi monetare turke) detyrime. Ndėrsa nė vitin 1571,kur kishte 19 shtėpi,detyrimi arriti nė 2565 akēe.63) Kėto detyrime tė papėrballueshme si dhe ngushtėsia ekonomike qė vinte nga rritja e popullsisė nė njė hapėsirė shumė tė kufizuar toke tė punueshme,detyruan shumė merturės tė largohen. Njė pjesė e mirė e tyre kaluan Drinin pėr t’u vendosur nė teritoret e Pultit tė Epėrm,midis qafės sė Agrit dhe qafės sė Kolēit. Shpėrngulja e parė e madhe duhet tė ketė ndodhur midis viteve 1536 – 1571. Ky ėshtė njė fakt i dokumėntuar,pasi nė bazė tė regjistrimit,nė vitin 1536 Merturi kisht 32 shtėpi,ndėrsa nė vitin 1571 mbeti me 19 shtėpi,dhe nė vitin 1591 me 16 shtėpi.64) Pra,gjatė 55 vjetėve ishin larguar nga Merturi gjysma e popullsisė. Pothuaj tė njejtėn gjė pohon F.Nopēe kur thotė: “Vendosja e merturėsve nė Shtreziqe (Brisė) ka ndodhur midis viteve 1550 – 1590”.65) Se merturėsit e larguar pėr nė anėn e djathtė tė Drinit u vendosėn pėr hėrė tė parė nė Brisė me banim tė pėrkohėshėm apo tė pėrhershėm, kjo mbetet e pa qartė,pasi fshati Brisė nuk pėrmendet nė dokumenta qė nga viti 1628 e deri nė vitin 1775.66) Popullsia e shpėrngulur nga Merturi i Gurit u vendos kryesisht nė fshatra tė formuar mė parė, nė anėn e djathtė tė Drinit (Krahina e Pultit). Njė pjesė mė e vogėl kaloi malin e Ēlumit dhe formoi fshatin Aprripė e Gurit. Ndėrsa pjesa tjetėr qėndroi nė vendin e vet,Mertur tė Gurit. Merturėsit qė u vendosėn nė anėn e djathtė tė Drinit, me kalimin e viteve u shumuan dhe u zgjeruan,duke formuar njė njėsi tė re fisnore e teritoriale tė vetėqeverisur qė trashegoi emrin e fisit qė i pėrkiste,Mertur. Nė tė dy anėt e lumit kishte dy njėsi me emrin “Mertur” dhe qė i pėrkisnin tė njejtit fis. Pėr t’i dalluar nga njeri-tjetri Merturi i anės sė majtė tė Drinit ėshtė quajtur Merturi i Gurit. Pėr shkak tė Drinit qė e ndante nga dy pjesėt tjera tė fisit,Merturi,nė pikėpamje organizative vetėqeverisėse i kishte ēeshtjet e ndara nga Merturi i Gurit dhe Aprripa e Gurit. Merturi formoi bajrakun e vet dhe fitoi autoritetin e fisit,nė kuptimin e njėsisė sė vetėqeverisur. Merturi i Gurit iu bashkua bajrakut tė Bugjonit,ndėrsa Aprripa e Gurit atij tė Thaēit.67) Merturi,si asnjė fis tjetėr nė malesitė tona,i copėzuar nė disa pjesė,larg njera – tjetrės dhe me veshtirėsi tė mėdha komunikuese e bashkėpunuese pėr shkak tė brierave tė forta gjeografike qė i ndajnė,ka arritur qė tė ruaj e tė respektojė prej qindra vjetėsh lidhjet farefisnore. Merturi, Aprripa e Gurit dhe Merturi i Gurit, nuk kan bėrė asnje lidhje martesore midis tyre. Ata edhe sot vazhdojnė tė festojnė Zojėn e Merturit (Tė lemtė e Zojės) mė 8 shtator tė ēdo viti,si festėn tradicionale tė fisit Mertur. Tani le tė ndalemi mė hollėsisht tek Merturi,nė veri tė Drinit,qė ėshtė objekti kryesor i punės sonė. Merturi pėrbėhet nga fshatrat: Brisė,Salcė,Palē,Bėtoshė,Shėngjergj,Mulaj,Tetaj dhe Rajė. Shtrihet nė formė gjysėmharku qė fillon nė veriprendim me kurrizin malor,maj e Ershellit – qafa e Agrit,Kunora,Shtreziqe,qė e kufizon me Shalėn,Shoshin e Toplanėn. Vazhdon gjatė brigjeve tė Drinit nė drejtim tė lindjes deri nė Rajė,pėr t’u ngjitur nga Raja nė malin e Kores e qafė tė Kolēit,ku ndahet me Geghysen e Krasniqe dhe pėrfundon nė Mulaj,kufi me lagjen Kuq tė Curraj tė Epėrm. Ky brez i harkuar fshatrash rrethon pothuaj nė tė tre anėt fisin Nikaj,duke formuar sė bashku krahinėn e Nikaj - Merturit.Burimet dokumentare tregojnė se shumica e fshatrave tė Merturit ishin formuar deri nė shek. e XV,pėrpara ardhjes sė merturėsve nė to. Nė defterėt kadastralė osmanė tė Sanxhakut tė Shkodrės tė viteve 1485,1582,dhe Rumelisė pėr vitet 1529 – 36, dalin tė rradhitur midis Krasniqes dhe Prashtės (Brashtės) fshatrat: Mllaka (Blaka-Bjakja) me 8 zjarre nė vitin 1485,Noranja (Ranja-Raja) me 25 zjarre,Betuēi (Bėtosh) me 13 zjarre, Maleēi(Palē) me 5 zjarre,Salēa (Salca) me10 zjarre dhe Brisha (Brisa) me 10 zjarre.68) Banorėt qė i formuan dhe i banuan kėto fshatra, pėrpara se tė vinin merturėsit, ishin tė kombėsisė shqiptare dhe tė besimit tė krishterė. Pothuaj tė gjithė kryefamiljarėt e 71 shtėpive tė kėtyre fshatrave mbanin emra tipik shqiptar.69) Kėta banorė kan lėnė prapa mjaft toponime e dėshmi matėriale,kryesisht rrėnoja kishash e varreza pėr tė cilat banorėt e sotėm merturės thonė se nuk u pėrkasin fisit tė tyre. Nė Rajė deri nė vitet 1960 – 70 janė ruajtur rrėnojate 7 kishave. Njėra prej tyre ajo e Anēitit,rreth 500 m nė lindje tė kalasė sė Lekės,qė i pėrkiste shek.XIV – XV,ka patur njė kėmbonare 5.2 m tė lartė qė ėshtė ruajtur deri nė vitin 1980.70) Nė bjeshkėt e salcės,afėr Karronit,njihet toponimi kisha e Shnaprendes,ku janė gjetur fragmente muresh,punuar me gurė tė gdhendur e llaē gėlqerje,qė i pėrkisnin shėk. XV – XVI.71)Deri nė vitin 1964 janė ruajtur nė Brisė muret anėsore tė kishės sė Shenkollit. Njė ndėrtim ky paraturk dhe mjaft i veēantė i ndėrtuar me gurė rrasor. Ka paturnjė derė me qemer tė harkuar mbi tė cilin dalloheshin vijėzime dhe nje kryq.Kjo sherbente si kapelė e varrezave tė fshatit.72) Nė Tetaj,janė ruajtur gjurmė muresh tė kishės sė Shnaprendes dhe varrezat pranė saj,qė i pėrkasin Blakes sė hershme. Nga dokumentėt dhe tradita gojore del se,pothuaj tėgjithė fshatrat qė sot pėrbėjnė Merturin kan patur vazhdimėsi banimi nga formimi e deri nė ditėt e sotme. Nė fillim i pėrkisnin Pultit,mė pas Principatės sė Pjetėrspanit dhe pas shkatėrrimit tė saj pėrsėri njihen si pjesė e Pultit tėEpėrm. Kėto u pėrfshinė nė fisin e Merturit, kur merturėsit e adrdhur ishin bėrė banorė tė pėrhershėm dhe zotėrueė tė tyre.
Dihet se ēdo fshat ka historine e vet tė formimit dhe tė zhvillimit,po,meqenėse do tė falasim kryesisht pėr fisin e Merturit,kėto fshatra do tė shihen nė kuadrin e kėtij fisi. Po veēojmė vetėm fshatin “Martish”,qė del i regjidtruar nė trevėn e Pjetėrspanėve nė vitin 1485 me 7 zjarre73),si dhe katundin “Mortur”qė del i shenuar nė relacionin e Don Vincentit ,nė vitin 1628,afėr me Bjake dhe Bėtoshė.74) Pėr emrin Martish,gjuhtari Kolė Luka gjykon se mund tė jetė Morturi qė del i shenuar nė vitin 1628.75) Ndėrsa S. Pulaha thotė se “emri Martish ėshtė vėshtirė tė unifikohėt me Morturin”.76) Gjykuar nga rradhitja nė defter,ku Martish shėnohėt pranė fshatrave Plan,Pog,Xhan,Kir,themi se nuk ka lidhje midis tyre. Martishi ishte shumė larg trevės ku u formua Merturi nė kohė dhe nė hapėsirė, prandaj nuk mundė tė identifikohet me Merturin – fis. Ėshtė argumentuar se Merturi me banorė e me emer e ka prejardhjen nga Merturi i Gurit,dhe jo nga pjesa jugore e Pultit ku shtrihej fashati Martish.Prej kėtej del se,Morturi (Merturi) qė pėrmendet nė dokumentat e vitit 1628 – 1795 pranė Bjakes dhe Bėtoshės ishte njė nga ngulimet e banorve mėrturės tė ardhur nga Merturi i Gurit,nė periudhėn 1550 – 1590. Ky ishte fshat i pėrbėrė vetėm nga banorė merturės, prandaj i dhen emrin e fisit tyre “Mertur” qė dokumentėt e shenojnė “Mortur”. Meqenėse merturėsit ishin vendosur edhe nė fshatrat tjera,Morturi nuk mundė tė merret si zanafilla e fisit Mertur,siē ishte rasti i fshatit – fis Nikaj qė u bė zanafilla e gjithė fisit Nikaj. Ky nga njė fshat – fis ,u rrit dhe u teritorializua nė afėrsi tė vendformimit,duke formuar fshatra tjera qė morėn emrat e kryeparve tė vėllazėrive si Gjonpepaj,Peraj etj. Nė Nikaj fillimisht uniteti teritorial administrativ pėrputhej me unitetin fisnor,i cili mė pas nuk mbeti plotėsisht i tillė. Ndryshe ndodhi me Merturin. Merturėsit u shtrinė jashtė dhe larg krahinės sė vendformimit fillestar,kryesisht nė fshatra tė formuar mė parė. Pėr kėtė arėsye,nė Mertur ka patur shtresėzim e bashkjetesė popullsie mė tė gjatė,midis merturėsve tė ardhur dhe vendasve qė nuk kishin lidhje gjaku me merturėsit. Kėtu shumica e fshatrave nuk pėrbėnin unitete tė pastra fisnore,prandaj nuk morėn emrat e kryeparve tė vėllazėrive tė Merturit,por ruajtėn emrat e vjetėr qė kishin patur. Vetėm Tetajt dhe Mulajt morėn emrat e kryeparve. Kjo dukuri e vėshtirėson pasqyrimin e gjendjes demografike tė vėllazėrive,por jo shtrirjen teritoriale tė tyre. Nė traditėn gojore thuhet se Lėkė Pogu,Ati i parė i fisit Merturit kishte 5 djem: Bibė Leka (i madhi),Mark Leka,Ndre Leka,Pec Leka dhe Tetė Leka. Prej kėtyre u formuan vėllazėritė e mėdha,5 kėmbėt (degėt) e kėtij fisi: Biblekaj,Marlekaj,Nderlekaj,Peclekaj dhe Tetlekaj. Nė Salcė dhe Brisė u teritorializuan 4 djemtė e Ndre Markut,nipat e Mark Lekė Pogut: Deda,Leka, Vuka dhe Kola. Nga tre tė parėt qė u vendosėn nė Salcė rrjedhin vėllazėritė Dedndreaj,Lekndereaj dhe Vukaj (Vukndereaj,tė cilat bashkė me vėllazėritė Prognaj dhe Steaj pėrbėjnė fshatin Salcė. Nga Kolė Ndreu dhe Mėhill Preka (Mehill – Prekė – Vatė – Mark – Leka )77) qė ishin vendosur nė Brisė,rrjedhin vėllazėritė e kėtij fshati: Kolndreaj dhe Mėhillaj. E para pėrbėn shumicėn e popullsisė sė Brisės. Salca ėshtė shėmbulli tipik ku u realizua mbishtresėzimi dhe bashkėjetesa mė e gjatė e mė e mirė midis vėllazėrivė tė fisit Mertur me vėllazėritė Prognaj e Steaj tė cilėt nuk ishin tė njė gjaku me tė parat. Thuhet se Prognajt u gjetėn nė Salcė,tė ardhur kohė mė parė nga Qyqeshi i Berishės. Ndėrsa,pėr Steajt gojdhėna thotė se,rrjedhin nga njė nip bije,ndaj ėshtė vėllazėri e mbathur fisit. Por ka mė tė ngjarė sė Steajt tė jenė pasardhes tė popullsisė sė hershme tė Salcės. Nė vitin 1671 Salca kishte 7 shtėpi me 83 banorė dhithsejt.78) Njė pjesė e pasardhėsve tė Ndre Lekės u teritorializuan nė fshatin Palē. Pjesa tjetėr qėndruan nė Aprripė tė Gurit dhe Mertur tė Gurit. Kryepari vėllazėrivė tė Palēit ishte Mel Geci, stėrnip i Ndre Lekė Pogut. (Mel – Gec – Ndre – Lekė – Pogu ). Nga shumimi i barqeve tė tre djemve tė Mel Gecit: Palit,Gjolit dhe Malės u formuan tri vėllazėritė kryesore tė Palēit: Palmelaj, Gjomelaj dhe Malmelaj. Nga 10 shtėpi dhe 83 frymė qė kishte Palēi nė vitin 1634,79) arriti nė 26 shtėpi dhe 150 frymė nė vitin 1671.80) Kjo shtesė popullsie ēoi nė zgjerimin e fshatit nė drejtim tė lindjes dhe tė prendimit,duke formuar respektivisht lagjet Kotec dhe Leri,gjeografikisht disi tė shkėputura nga Palēi, por tė njė fisi me tė. Pėr Kotecin,i cili pėrmendet pėr herė tė parė nė vitin 1671,thuhet se e mori emrin nga nga njė palēuar i quajtur Kotel. Nė vitin 1671,Salca,Brisa,Palēi dhe Koteci kishin 54 shtėpi gjithsejt dhe 614 frymė qė i pėrkisnin fisit Mertur.81)
Pjesa lindore e Merturit qė shtrihet nė shpatet e malit Kore e Merturit deri nė kohėt e vona ėshtė thirur Bjake,nga se fshatrat Shėngjergj,Tetaj e Bėtoshė ishin vendosur pranė ose nė teritorin e Bjakes sė hershme tė Pultit tė Epėrm.
Nė traditėn gojore thuhet se,pasardhėsit e tre djemve tė Lekė Pogut: Bibė Leka,Pec Leka dhe Tetė Leka u teritorializuan nė fshatrat Bėtoshė,Shėngjergj,Tetaj,Rajė dhe Mulaj. Nga dokumenti i vitit 1628,pėr tė cilin kemi folur mė sipėr,del se,nė kėtė zonė,diku midis Bėtoshės dhe Bjakes,ishte formuar fshati Mertur (Mortur-sipas dokumentit). Vendodhjen e tij e pėrcakton mė qartė F.Onufri ,nė vitin 1768,i cili kur flet pėr famullinė e Rajės thotė se,ndėr dy fshatra qė shkojnė me kėtė famulli janė “Merturi dhe Bėtoshi,larg dy a tre orė prej Rajės sė Pultit”.82)Kėtej del e kuptueshme se Morturi i vitit 1628 vazhdoi tė njihej me tė njejtin emėr edhe nė vitin 1768,dhe se ai shtrihej midis Bėtoshės e Tetajt tė sotėm. Mė sakt,nė teritorin e Shėngjergjit tė sotėm. Ruajtja e emrit Mertur pėr njė kohė kaq tė gjatė tregon se nė atė fshat qė ish formuar rishtaz nga merturėsit qen grumbulluar vetėm merturės,tė cilėt i kishin dhėnė fshatit emrin e fisit tė vet. Kėta merturės nuk mundė tė ishin tė tjerė veēse pasardhėsit e Bibė,Pec dhe Tetė Lekės. Shumimi i barqeve dhe rritja e popullsisė sė kėtij fshati,ēoi nė zgjerimin e hapėsirės sė banuar prej tyre nė drejtim tė Bjakes, Bėtoshės,Anēitit dhe Rajės.Nė fshatin Mertur qė mė vonė mori emrin e pajtorit “Shėngjergj”,qėndruan pjesa mė e madhe e pasardhėsve tė Bibė Lekė Pogut,i cili kishte tre djem: Mengj Biba,Pepė Biba dhe Kolė Biba. Prej dy djemėve tė Mengjės,Nikė dhe Preē Mengjės rrjedhin vėllazėritė e Shėngjergjit: Nikmengjaj dhe Kolpreēaj. Nga 4 djemtė e Nikė Mengjės:Vatė,Pjetėr,Dedė dhe Vukė u formuan 4 vėllazėri tjera mė tė vogla: Vatnikaj,Pjetėrnikaj,Dednikaj dhe Vukaj (Vuknikaj). Po nė Shėngjergj u formua vėllazėria Mulaj,qė rrjedh nga Mulė Pep Biba,vėlla mė Kolė Pepėn. Njė pjesė e Mulajt qėndruan nė Shėngjrgj,ndėrsa pjesa tjetėr u ēvendos nė drejtim tė veriprendimit dhe formoi fshatin Mulaj. Nė Bėtoshė u vendosėn tre nipat e Pec Lekė Pogut: Pjetėri,Marku dhe Buēa. Prej kėtyre u formuan vėllazėritė kryesore qė pėrbėjnė Bėtoshėn: Pjetėrgjokajt,Markgjokaj dhe Buēgjokaj. Me kėto vėllazėri,nė Bėtoshė ka bashkjetuar nė harmoni prej qindra vjetėsh dhė vėllazėria Ukcamaj qė s’ka lidhje gjaku me to. Shumica e pasardhėsve tė Tetė Lekė Pogut,pasi u larguan nga ish fshati Mertur (Shėngjergji sot) u vendosėn me banim nė Bjaken e herėshme,ku bashkjetuan gjatė me bjakēorėt. Nė vitin 1634,fshati Bjake kishte 20 shtėpi e 230 frymė.83) Nė vitin 1638,- siē thotė F.Bardhi,”kishte kishėn famulltare dhe me prift qė i i sherbente dhe Gashit”.84) Pas largimit tė bjakēorve,midis viteve 1768 – 1770,85) fshati mori emrin Tetaj,nga Tetė Leka. Vėllazėritė kryesore qė rrjedhin prej tij janė: Gjoklaj,Rrucaj dhe Markaj. Ndėrsa vėllazėria Qehajaj e kėtij fshat e ka perjardhjen nga Kolė Bibė Leka. Qehajaj ėshtė emėr vendi dhe jo i Atit tė parė tė kėsaj vėllazėrie. Raja,njė nga fshatrat mė tė vjetra tė Merturit,me kalanė e Lekės dhe kishen e Anēitit,qė i pėrkasin kohės sė Pjetėrspanėve,nė vitin 1485 njihej me emrin Noranja dhe kishte 25 zjarre.86)
Gjatė shek. XVI – XVIII ndahej nė dy qendra tė banuara: Raja dhe Anēiti,secila fshat mė vete. Nė vitin 1634 Raja kishte 10 shtėpi,ndėrsa Anēiti 20 shtėpi dhe 200 frymė. Me 1671 raja mbeti me 8 shtėpi e 70 frymė,ndėrsa Anēiti kishte 12 shtėpi e 120 frymė.87) Tradita gojore thotė se merturėsit qė populluan Anēitin dhe Rajėn kishin ardhur nga Shėngjergji dhe Tetajt,pas vitit 1671,kur ishin shpėrngulur prej andej banorėt e mėparshėm qė i pėrkisnin fisit Gash.Pranė Raje ka disa toponime qė lidhen me Gashin si Prroni i Gashit,Pusterri nen Gash etj. Tė parėt qė u vendosėn me banim nė Rajė ishin Ramė Pepa dhe Prekė Pepa,prej tė cilėve rrjedhin vėllazėritė: Rampepaj dhe Prekpepaj. Prej kėtyre u formuan vėllazėrit tjera mė tė vogla qė pėrbėjnė Rajėn e sotme: Ramaj,Pepkolaj,Kukaj,Markokaj, Kurprekaj,Maklekaj etj.Nė vitin 1957,fshati Rajė mori zyrtarisht emrin Breglumi.88)Tė dhenat dokumentare dhe tradita gojore mbi gjenealogjinė e vėllazėrive qė pėrbėjnė Merturin tregojnė se,deri nė fundin e shek.XVIII,merturėsit ishin bėrė popullsi dominuese nė tė gjithė fshatrat e tij. Pra nė Pultin e Epėrm, ngjitur me Nikaj,u formua njė tjetėr njėsi e vetėqeverisur nė bazė tė tė drejtės zakonore,fisi e bajraku i Merturit. Megjithė copėzimin gjeografik qė paraqet trekėndėshi mėrturės Brisė – Rajė – Mulaj,rreth 6-7 orė rrugė kėmbėsore larg njėri – tjetrit,mėrturėsit kan ruajtur tė fortė kujtesėn mbi lidhjet e gjakut midis tyre. Shprehje e bindjes mbi lidhjet e gjakut ėshtė mungesa e lidhjeve martesore brenda fisit Mertur. Nga vėshtrimi i tė dhėnave dokumentare mbi gjendjen demografike tė Merturit del se,nga gjysma e shek. XIX e kėtej ky fis ka patur njė rritje mjaft tė vogėl tė popullsisė. Nė vitin 1867,Merturi kishte 240 shtėpi me 2150 banorė.89) Njėqint vjet mė vonė,nė vitin1964,kishte 271 shtėpi dhe 2008 banorė. Ndėrsa nė vitin 1990 kishte 589 ekonomi (shtėpi-familje) dhe 2300 banorė.90) Pėr 150 vjet vetėm 150 banorė shtesė popullsie!! Lidhur me kėtė tregues tepėr tė veēantė,gjykojmė se kjo gjėndje demografike ėshtė pasojė e shpėrnguljeve tė herėpasherėshme tė merturėsve,dhe jo mungesė vitaliteti i kėtij fisi. Sipėrfaqja tepėr e kufizuar e tokės sė punueshme dhe e bjeshkėve,veēanarisht mungesa e burimeve ujore pėr vaditjen e tokės bujqėsore,nė Brisė,Palē,Tetaj,Bėtoshė etj. i detyroi merturėsit qė tė tė largohen pėr tė mbijetuar nė trevat tjera mė pjellore,brenda hapėsirės sė banuar nga shqiptarėt. Degėt e “ndėrprera” ose pak tė zhvilluara tė pemės gjenealogjike tė fisit,siē ėshtė rasti i asaj tė Kolė Bibė Lekės,Buē Mengjės,Ukė Preē Mengjės, Kolė Preēit,Kolė Pepė Bibės etj.,tregojnė se pasardhėsit e tyre janė larguar nga krahina. Edhe nė gjysmėn e dytė tė shek. XX,njė numėr jo i vogėl familjesh u larguan nga Merturi dhe u vendosėn me banim nė Cernicė,Bukovė (Llugaj), etj,brenda rrethit tė Tropojės. Gjithsesi shumica e banorve tė fisit Merturit kan qėndruar nė trojet e gjyshėrve tė vet,qė nga shek. XVI e deri nė ditėt e sotme.
Fisi i Merturit u formua,u rrit , u bė i njohur dhe bashkjetoi nė fqinjėsi e mirkuptim tė admirueshėm me fiset e bajraqet tjera tė malėsisė,veēanarisht me Nikajt,tė cilėt ishin fqinjtė,miqtė dhe bashkėluftėtarėt mė tė afėrt tė Merturit. Tė dy fiset sėbashku formuan krahinėn e Nikaj – Merturit,tė njohur nė historinė e Pultit dhe tė Malėsisė sė Gjakovės. Nė vitėt 1990 – 2000,duke pėrfituar nga e drejta pėr lėvizjen e lrė tė popullsisė,merturėsit si shumė fise tė tjera tė veriut,u zhvendosėn mė masivisht se kurrė,nė drejtim tė Tiranės,Lezhės,Shkodrės,Krujės,Durrėsit etj. Nė kėrkim tė njė jete mė tė mirė,shumė merturės u larguan nga Shqipėria,pėr tė punuar e jetuar nė vende tjera qė nga Europa,Amerika e deri nė Australinė e largėt.

REFERENCA BIBLIOGRAFIKE:

1 – Franc Nopēe,Shqipėria e Veriut,doke dhe zakone,Vienė,1925; Frano Prendi,Buletini i Universitetit Tiranės,I,1958,fq.207.
2 – Relacione mbi gjendjen e Shqipėrisė sė Veriore dhe tė Mesme nė shek. e XVII,Vell.I,1963,fl.383,391
3 – Relacione ...,I,1963,dok.30,fl.393,397
4 – P.Donat Kurti,Hylli i Dritės,1932,fq.9-12
5 – B.Gjurgjev, Simpozium o sredrejevekovno katune,sarajevo,1963,fq.118
6 – Burime tė zgjedhura pėr Historinė e Shqipėrisė,1962,fq.142
7 – Kolė Luka,Studime Filologjike,Nr.3,1977,fq.149-150
8 – Milojeviq, Kristovula Deēana,nė GSUB,XII,1880,fq.27-38
9 – Defteri i Rumelisė i vitit 1529-1536,fl.315
10 – Relacione ...,I,1963,dok.39,fl.65
11 – Defteri i Regjistrimit tė Sanxhakut tė Shkodrės i vitit 1582,fq.257-259
12 – “ “ “ “ i vitit 1485,fq.147
13 – Defteri i Rumelisė ...,fl.314-315
14 – Relacione ...,I,1963,dok.29.fl.171
15 – Relacione ... “ ,dok.39,fl.66
16 – K.Luka ,veper e cituar,fq.134
17 – Selami Pulaha,Studime Historike,Nr.2,1975,fq.131-132
18 – F.Nopēe,Albanische Wanderungen,Sarajevo,1910,fq.67
19 – K.Luka, Vep. e cit. fq.134
20 – Eqerem Ēabej,Hylli i Dritės, Nr.1,1939,fq.12
21 – Arkivi i Institutit tė Kulturės Popullore (mė tej-AIKP),Sektori i Etnografisė,
Anketa,Dosja,54/2,fq.85v
22 – Arkivi i Muzeut historik Tropojė (mė tej-AMHT),Historikė fshatrash,Lidhja 5
Dosja 3
23 – At Shtjefėn Gjeēov,Arkivi Qendror Shtetėror i RSH,F.58,dos.75,fq.1-7
24 – F. Nopēe,Fiset e Malėsisė sė Shqipėrisė Verior dhe ligji i zakoneve (Kanuni),Arkivi i Institutit tė Historisė,Perkthimi shqip,fq.218
25 – Aleksandėr Dhima,Studime antropologjike pėr shqiptarėt,Tiranė,1965,Tabela,fq.59
26 – Relacione ...,I,1963,dok.39,fl.65
27 – Zef Doda,AIKP,Sektori i Etnografisė,Dos.549/22,fq.7
28 – Hylli i Drites,Nr.5 – 10 ,1942,fq.261
29 – “ “ Viti 1938,fq.494
30 – F.Nopēe,Fiset e Malėsisė ...,fq.219
31 – Hylli i Dritės,Nr.5 – 10,1942,fq260
32 – Gjon Logoreci,Hylli i Drites,1942,fq.260 -264
33 – “ “ “ “ “ “ “
34 –Hylli i Dritės,1941,fq.75
35 – F.Nopēe, Fisert e Malėsisė ...,fq.220
36 – P.Donat Kurti,Hylli i Drites,1932,fq.6-12
37 – F. Nopēe,Albanische Mischellen,Wien,1905
38 – Defteri i Regjistrimit sanxhakut tė Shkodrės i vitit 1582,fq258-259
39 – Hylli i Drites,1942,fq.307
40 – “ “ “ ,fq.306-308
41 – “ “ ,1941,fq.42
42 – “ “ ,Nr,1,1932,fq.6-11
43 – Franēoi Puoqueville,Citimi nė Hylli i Dritės,1941,fq.42
44 – F. Nopēe,Topografia dhe organizimi i fisit nė Shqipėrinė e Veriut,Arkivi Institutit Historisė (mė tej-AIH),Perkthimi shqip,fq16
45 – Hylli i Drites,1942,fq.178
46 – AMHT,historikė fshatrash,l.5,D.3
47 – Hylli i Drites,1932,fq.356
48 – Abaz Dojaka,Etnografia Shqiptyare,Nr.4,1972,fq.57
49 – Arkivi i Keshillit Rrethit Tropoje (mė tej-AKRT),Statistika e popullsisė
50 – F. Nopēe,Fiset e Malėsisė ...,fq.229
51 – Edith Durham,Brenga e ballkanit dhe vepra tė tjera pėr Shqipėrinė e shqiptarėt,fq.447
52 – E.Durham,vepėr e cit. fq.447
53 – F.Nopēe,Fiset e Malėsisė...,fq.230
54 – Don Gasper Gurakuqi,Hylli i Drites,Nr.2,1933,fq.97
55 – Hylli i Drites,Nr.8-10,1939,fq.410-411
56 – F.Nopēe,Fiset e Malesise...,fq.229-230
57 – Don G.Gurakuqi.Hylli i Drites,1933,Nr.2,fq.97
58 – At Gjon Karma, “Nder Malet tona”,Folklore,Shkoder,1940,fq.94
59 – A.Dhima,veper e cit.fq.14,59
60 – E.Durham,vep. e cit. fq.449
61 – S.Pulaha,Studime Historike ,Nr.4,1973,Tabela nr.1,fq.168
62 – Frang Bardhi,Relacione....,II,1965,fl.156-156v
63 – S. Pulaha,Studime Historike,Nr.4,1973,fq.167-169
64 – S. Pulaha, “ “ , “ “ ,Tabela nr.1
65 – F. Nopēe,Fiset e Malesise...,fq.230
66 – Kolė Luka, Studime filologjike,Nr.2,1977,fq.151
67 – F. Nopēe,Topografia dhe organiximi i fisit..,fq.13
68 – Defteri i Regjisrtimit Sanxhakut tw Shkodrws,Vitit1485,fl.335-337;
“ “ “ “ ,1582,fq.259
- Defteri i Rumelisė,Vitit 1529-36,fl.315
69 – Defteri i Regjistrimit Sanxhakut Shkodres,1585,fq.147-149
70 – Apollon Baēe,Monumentet,Nr.1,1983,fq.130:AMHT,L.5,D.3
71 – Ndue Gj. Progni,Historiku i fshatit Salcė,AMHT,L.5,D.3
72 – Bep Jubani,Monumentet,Nr.1,1986,fq.136
73 – Defteri i Regjistrimit Sanxhakut Shkodres,1485,fq.151
74 – Relacione ...,I,1963,fl.171v
75 – K.Luka,Vep.e Cit.fq.130
76 – S.Pulaha,Studime Historike,Nr.2,1975,fq.130
77 – Gjin Nikleka & Ndue Cukeli,Permbi male shkemb e gure,fiset Nikaj e Mertur,fq.25
78 – Shtjefen Gasperi,Hylli i Drites,1932,fq.415-416
79 – Relacione...,I,!963,fl.65
81 – Gjon logoreci,Hylli i Drites,1942,fq.296,306:Lekw Bardhi,H.D.1943,fq.75
82 – F. Onufri, Hylli i Drites,1942,fq.297
83 – Relacione ...,I,!963,fl.65
84 – F. Bardhi, relacione ...,II,1965,dok.39,fl155-155v
85 – F. Onufri,Dokumenta te pabotuem,Akt, I,II,II,Shkoder,1942,fq.294
86 – S.Pulaha,Defteri i regjistrimit...1485,fl.354
87 – K.Luka,vep. e cit. fq.162
88 – AMHT,Historikė fshatrash,L.5,D.3
89 – F.Nopēe,Fiset e Malėsisė ...,fq.332
90 – AKRT,Zyra e Statistikave, Statistikė popullsie.

Dode Progni
VIP
VIP

Shteti: Tirane
Postime: 77
Kyējet nė forum: 5122
Regjistruar mė: 09/04/2010
Profesioni: Historian-Pension

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: FISET NIKAJ E MERTUR

Mesazh nga nikolin marvataj prej Fri 04 Jun 2010, 9:37 pm

pas nje dite te lodhur nga puna qdo njeri qjen menyren per te pushuar sadopak,dhe e imja eshte duke lexuar me shume kenaqesi shkrimet e historianit te afte dhe te palodhur tropojan Dode Progni.Historia e Nikaj-Merturit me pelqeu teper ku mesova gjera te origjines time qe do i mbaj mend dhe do ja u percjell dhe femijeve te mi. Te falenderoj nga zemra per gjitha kto dhurata qe po i ban brezit tone per te cilat kemi nevoje .

nikolin marvataj
Anėtarė
Anėtarė

Postime: 2
Kyējet nė forum: 4730
Regjistruar mė: 30/05/2010

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: FISET NIKAJ E MERTUR

Mesazh nga Dode Progni prej Sat 05 Jun 2010, 9:07 pm

Z.Nikolin Marvataj! Ndjej kėnaqėsi tė veēantė qė keni lexuar dhe ju ka pelqyar shkrimi: “FISET NIKAJ E MERTUR” Falemnderit dhe per vlersimet qė Ju i bėni punės s’ime. Unė mendoj se me kėtė shkrim kam kryar vetem njė pjesė tė vogėl nga ai detyrim i madh qė ne tė gjithė kemi pėr vendlindjen,sepse tek vendlinja fillon Atdheu ynė i mrekullueshėm.Dhe,po atje fillon dashuria pėr Atdheun.
Tė duash vėndin tėnd nuk do tė thotė vetėm tė admirosh mirėsitė e natyrės sė bukur tė fshatit apo tė krahinės,tė ruash kujtimet e bukura,dashurinė e nostalgjinė pėr malet,luginat,qafat,arat,livadhet,pėrrenjtė,lumenjtė,bjeshkėt me stane,mrizet ku ke pushuar bagėtitė,gurrat ku ke pirė ujin e freskėt, hijet e ahave apo ēetinave ku ke pushuar shtatin e thith aromėn e kėndėshme tė tyren,qė pėrbėjnė atė peisash tė mrekullueshėm e tė pa harruar tė natyrės nga burojnė vlerat e tokės e tė nėntokės tonė; por pikė sė pari do tė thotė tė duash e tė nderosh njerėzit qė kan jetuar e jetojnė ndėr shekuj nė kėtė mjedisise tė mahnitėshme nayrore.Do tė thotė,tė duash e tė nderosh gjyshėrit e tu,traditėn e pasur dhe tė vlefshme qė na transmetuan.
Shpirtin vital e tė qėndrueshėm ndaj vėshtirėsive natyrore dhe rrebeshėve tė ndryshme tė historisė,si dhe mėnyrėn se si ata u organizuan,u bashkuan,mbijetuan e ruajtėn shqiptarizmin nė kėtė krahinė tė mbėrthyer midis maleve tė larta e tė thepisura tė Shqipėrisė.

Dode Progni
VIP
VIP

Shteti: Tirane
Postime: 77
Kyējet nė forum: 5122
Regjistruar mė: 09/04/2010
Profesioni: Historian-Pension

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: FISET NIKAJ E MERTUR

Mesazh nga Arni-y prej Sun 06 Jun 2010, 4:37 am

Patjetėr tė pėrmend se kjo qė ju shkruat i nderuar, ėshtė pėr tu falėnderuar tejet shumė dhe pėr tė qėn krenar, qė nė kėtė forum kemi njė historian si Dodė Progni kaq tė mirė dhe qė sjell informata kombėtare shumė tė vlershme qė ėshtė ndėr tė gjitha pasuria mė e ēmueshme pėr ēdo familje shqiptare. Besoj se ēdo anėtar duhet lexuar kėtė shkrim, pasi mund edhe ti gjej rrėnjėt e tija tė para...
Nuk mė ngel asgjė tjetėr pėrpos tė tė dėshiroj gjitha tė mirat nė jetė dhe rrofshit, ngase mėsohem gjithėnjė e mė tepėr nga ju!
FALĖMNDERIT.

Arni-y
Anėtarė
Anėtarė

Shteti: Shkup i Emathisė sė Illyrisė
Postime: 222
Kyējet nė forum: 5138
Regjistruar mė: 12/04/2010
Profesioni: student: i Fakultetit tė Arteve Dramatike - aktrim

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: FISET NIKAJ E MERTUR

Mesazh nga Naki prej Sun 26 Sep 2010, 6:31 pm

Nikaj-Mertur
Nikaj Mertur jane dy fise aq forte te lidhura me njera-tjetren sa qe sot eshte e veshtire ti dallosh. Vendndodhja e perbashket dhe lidhjet e medha martesore pothuajse kane heqe krejtesisht te veqantat midis tyre. Sot Nikaj-Mertursit jane te shperndare ne te gjitha anet e botes, ata nuk kane pse ta mbajne kryet ulur, perkundrazi ju takon te jene kryelarte dhe krenare.Edhe pse deri pas viteve 40 Nikaj-Mertursit ishin analfabet, pra nga librat nuk mund te mesonin asgje, dhe mjete komunikimi si sot nuk kishte, burrat dhe pleqte e kesaj zone dalloheshin ne kuvende e pleqeri per mendjen e holle qe kishin. Ata ishin te kulturuar pa ditiur ta kuptonin kete fjale, ata ishin poete kurre nuk e kishin degjuar ndonje here fjalen poezi, por Nikajmerturasit ishin orator ne logun e kuvendit po aq sa ishin dhe greket e lashte. Ata ishin fisnik, trima dhe te beses, cila krahine i ka pase, i ka trashgue dhe ruejt me shume keto veti dhe vyrtyte? Autoriteti i nje shtepie matet nga burrat qe nxjerr, dhe vlera e nje fisi apo nje krahine matet me burrat qe nxjerr. Duke e pare keshtu Nikaj Merturi eshte nje gure i rende ne malin e vjeter. Brez pas brezi Nikaj Merturi ka nxjerre burra qe e kane lartesue me fisnikeri emrin e kesaj krahine, me te cilet mund te krenohej dhe nje rreth i madhe dhe I nderuar si Shkodra.
Nikaj-Mertursit jane njerez me shpirte bujar dhe karakter krenar, ata kurre nuk e kane ruajtur buken per femjen e tyre kur miku ose dhe lypsari u ka thirrur ne dere. Dera e Nikaj-Mertursit eshte mbajtur gjithmone e hapur per mysafirin, edhe nje femij te vogel apo nje nuse te re po te takosh ne oborr do te ftoje me bujari dhe zemer te hapur: hajde mbrenda. Mikun ne shtepi kurre nuk e paragjykuar por ne rastet qe ka dale i pabese ai e ka paguar dhe hakun, Nikaj-Merturasit nuk qendruan kurre krye ulur. Pa buke ne bark dhe me xhakete te grisur ata qendruan krenare dhe perpara pushkatimit..
Kure krimineli Xhemal Selimi do te shtynte me qyten e pushkes Fete Sadikun e Palcit ky i fundit do te perkulej ngadale te merrte kapucin e ta vendoste mbi krye, pastaj i drejtohet burrerisht xhelatit dhe i thote: Jo, jo, kjo nuk e eshte per burra.Nen bresherin e armeve Feta bije, por krenaria dhe trimeria e tij ushqen fort keto virtyte tek njerezit e tjere te Nikaj-Merturit dhe tere Malsise. Edhe nje moment tjeter po ne kete dite te pushkatimit ne Nikaj-Mertur. Poshte bregut bie nje batare pushkesh, majori qe drejtonte operacionin thote: Zef Marku i Perajve u pushkatua, dhe tani do te pushkatohet edhe vellai i tij i madh. Cili eshte vellai i madh te qohet ne kembe, menjehere qohen te kater vellezerit e tij, dhe secili pergjigjet: une jam i madhi, nje raste i rralle, ndoshta unikal.
Kalaja e Rozafes u ngrit mbi trupin e nje gruaje, viktime e pabesise vllazerore, ndersa burrat e Perajve cimentuan themelet e beses dhe te dashurise vllazerore.. Raste te tilla jane jane maje te shpirtit njerzore, maje qe rralle ku i gjen si ne Nikaj-Mertur. Bukuria e trupit dhe e shpirtit te Nikaj-Mertursve lidhet dhe me bukurine e rralle te natyres te kesaj krahine, kurora e vargmaleve qe mbeshtjell Nikaj-Merturin eshte e veqante, ne nje mengjes vere perpara kakise se Nikajve fjala e veqante eshte krejtesisht e zbehte. Kakia e perflakur nga rrezet e parat te diellit ka nje pamje hynore, maja e bardhe merr ngjyren e arit., kupola e thepit te bizdoganit preket e dyta nga rrezet e diellit, kure e shikon nga poshte te duket sikur ai thep ka marre detyren te ruaj keto bjeshke te bukura qe e rrethojne me hieshi perrallore. Poshte thepit ne mes te shkamit buron lumi i bardhe, i bardhe dhe i kthjellet si loti, i ftohte gati per tu ngrir akull. Aroma e luleve eshte e pakrahasueshme, bari, gjethet e malit, drethezat, biles dhe vete guret e lumit te bardhe si bora ndryshojne nga nga cdo vend tjeter i botes. Edhe zogjte e malit e kane zerin me te bukur, edhe ndergjegjia e njeriut ketu eshte me e paster, ajo njerzohet nga bukurija dhe pastertija e natyres.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Dduhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet. Tė gjitha postimet e postuara kėtu shprehnin kėndvėshtrimin e autorit dhe jo tė stafit tonė (pėrveq ne rastet kur autor ėshtė ndonjėri nga stafi).

Naki
WebMaster
WebMaster

Shteti: Republika e Kosovės
Postime: 8636
Kyējet nė forum: 14127
Regjistruar mė: 29/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi