POSTIMET E FUNDIT NĖ FORUM
» Shenjat qė Tregojnė Mungesėn e Hekurit
Tue 19 May 2015, 15:27 nga Dardania

» Pėrshėndetje kur Hyni dhe kur Largoheni nga Forumi
Mon 18 May 2015, 18:55 nga albi

» Remzi Jakupi Remi
Mon 18 May 2015, 18:41 nga albi

» Anekdota
Mon 18 May 2015, 15:52 nga Dardania

» Mullixhiu
Mon 18 May 2015, 15:39 nga Dardania

» Bretkosa e Shurdhėr!
Mon 18 May 2015, 15:37 nga Dardania

» Elefanti dhe Qeni i Vogėl
Mon 18 May 2015, 15:34 nga Dardania

» Miza dhe Flutura
Mon 18 May 2015, 15:31 nga Dardania

» Tri Fluturat
Mon 18 May 2015, 15:25 nga Dardania

» Barcoleta
Mon 18 May 2015, 15:16 nga Dardania

» Viktor Paloka
Mon 18 May 2015, 01:00 nga Dardania

» Parashqevi Simaku
Mon 18 May 2015, 00:57 nga Dardania

113 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 113 vizitorė :: 2 Bots

Asnjė

Shiqo lokacionet nė hartė


Numri Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 484 mė Sun 08 Mar 2015, 12:48
STATISTIKAT E FORUMIT
Forumi ka 2832 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri istogu

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 153710 artikuj v 4743 temat
KUTIJA E KĖRKIMEVE
 
 

Shfaq rezultatin e kėrkimit nė:
 


Rechercher Kėrkim i avancuar

May 2015
MonTueWedThuFriSatSun
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Calendar Calendar

TOP 10 POSTUESIT NĖ FORUM
Naki (9084)
 
Geri (7160)
 
lolita (6759)
 
Annika (6751)
 
Kle@Love (6659)
 
Voglushja (4385)
 
Interesant (4173)
 
Arjana (3724)
 
albi (3325)
 
Adisa (3282)
 

TOP 10 POSTUESIT MAJ 2015
Dardania
 
Naki
 
albi
 
labinoti
 


Kėngėt e kreshnikėve kanė nivelin artistik tė epikės botėrore

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kėngėt e kreshnikėve kanė nivelin artistik tė epikės botėrore

Mesazh nga Elhamiu prej Sun 01 Aug 2010, 18:05

Shtrirja e regjimit tė timareve nė fillim tė shek. XVI (16)

Armėt e tyre nė sfondin e ciklit janė armėt e lashta, si mėzdraku, xhilitė, vishen shpeshherė mė pancirė, luftojnė zakonisht nė kuaj, por forma klasike e luftės sė tyre ėshtė dyluftimi nė mejdan. Megjithatė, gjatė pushtimit otoman edhe cikli i kreshnikėve pėsoi evolucion nė pėrputhje me kushtet e reja shoqėrore. Pranė emrave shqip shumė prej kreshnikėve paraqiten me emra turqish e myslimanė. Pranė episodeve mitologjike cikli filloi tė pasurohej edhe me ngjarje historike tė njohura nga periudha para turke, siē ishte lufta e Mujit kundėr Mark Krajleviēit, princit serb tė shek. XV, si dhe me ngjarje tė shekujve tė parė tė sundimit turk, siē e dėshmojnė emrat e Sulejman Kanunit, ose tė Ēuperli Vezirit, pa dyshim njė nga vezirėt e mėdhenj Ēuperlij tė shek. XVII, qė pėrmenden nė kėngėt e ciklit. Nė thurjen e ciklit u futėn elemente tė reja, tė cilat pėrballė elementeve tė lashta, formojnė anakronizma tė theksuara. Muji, nga njėra anė, lufton me shpata e topuz dhe nga ana e tjera nė qendrėn e tij, nė Jutbinė, dėgjohet topi ose pushka habertare qė thėrret nė kushtrim 30 agallarėt e tij. Tani Muji shikon me ,,dylbi’’, pi ,,kafe’’e ,,duhan’’. Ambienti i tij nė disa variante merr njė profil feudal; 30 agallarėt shpeshherė marrin pamjen e vasalėve, ndėrsa ai vetė rron nė saraje, shtrihet mbi ,,qilima’’dhe ,,sixhade’’,etj. Cikli i kreshnikėve krejt nė vargje ndahet nė kėngė, secila mė nga njė temė tė caktuar qė kėndohen tė shoqėruar mė lahutė e mė ēifteli. Disa nga kėto kėngė kanė 500, 600 deri 800 e mė tepėr vargje. Shumica e tyre janė me frymėzim poetik, me figura tė pasura mitologjike, me hiperbola tėrheqėse. Vargu i tyre ėshtė jashtėzakonisht i pasur dhe i kėndshėm, gjuha shqipe. Disa nga kėngėt e ciklit kanė njė forcė tė madhe epike dhe njė vlerė artistike, qė i bėjnė ato tė qėndrojnė krah pėr krah me kryeveprat e letėrsisė epike botėrore. Nė letėrsinė popullore u pasqyruan edhe ngjarjet kryesore historike edhe nė mėnyrė tė veēantė luftėrat ēlirimtare kundėr sundimtarėve turq.
Epika historike burim i pashtershėm pėr historianėt
Kėngėt dhe tregimet mė tė lashta tė kėsaj epike historike qė njohim sot, i kushtohen figurės sė tė paharruarit Skėnderbe, trimėrisė, zgjuarsisė dhe vendosmėrisė sė tij nė luftė, dashurisė sė heroit pėr masat popullore. Ato venė nė dukje urrejtjen kundėr shkelėsve turq, zotėsinė dhe trimėrinė e ushtrive shqiptarė nė luftėn e pabarabartė kundėr ushtrive tė shumta otomane. Ne njohim gjithashtu kėngė popullore kushtuar Gjergj Arianitit dhe tregime me veshje legjendare mbi bashkėluftėtarėt e tjerė tė Skėnderbeut, si Lekė Zaharia, Lekė Dukagjini, etj. Letėrsia popullore luajti njė rol tė rėndėsishėm edukativ gjatė kėtyre shekujve. Ajo e mbajti tė gjallė dashurinė pėr gjuhėn, pėr atdheun pėr traditat luftarake. Ajo ruajti gjithashtu tė paprekur shijen artistike tė shqiptarėve pėr prodhime letrare. Krijimtaria letrare popullore ėshtė shprehja e rezistencės qė i bėnė shqiptarėt sundimtarėve turq edhe nė fushėn e kulturės.

Arkitektura nė shek. XVI-XVII
Me pushtimin e Shqipėrisė, feudalėt turq u interesuan nė fillim vetėm pėr ato ndėrtime qė plotėsonin nevojat e tyre ushtarake, pėr ndėrtimin ose rindėrtimin e kalave, urave,etj. Si dhe pėr nevojat e kultit tė tyre islam; pėr ndėrtimin e xhamive, teqeve, tyrbeve etj. Turqit nuk sollėn me veti ndonjė stil tė veēantė nė arkitekturė. Nė ndėrtimet e tyre ata futėn nė pėrdorim teknikėn, stilin dhe elementet arkitektonike qė gjetėn nė vendet e pushtuara, tė cilat i pėrvetėsuan me anė tė mjeshtėrve vendės. Kėtė na tregon kalaja e Elbasanit, qė ishte kalaja e parė e ndėrtuar nga turqit nė Shqipėri nė themelet e njė kalaje tė vjetėr (1466). Teknika dhe stili i saj i ndėrtimit nuk kanė ndonjė ndryshim tė madh nga teknika dhe stili i kalave tė tjera mesjetare paraturke. Qysh nė fillim tė sundimit tė tyre turqit i kushtuan kujdes tė veēantė faltoreve islame. Edhe sot qėndrojnė nė kėmbė disa nga xhamitė e ndėrtuara qysh nė shek. XV (Xhamia Mbret nė Elbasan, Xhamia e Bajazitit tė II nė Berat, Xhamia e Imrahorit nė Korēė). Por, edhe nė kėto faltore turqit futėn pakė elemente tė reja. Kubeja qendrore e xhamisė dhe shtyllat e sofasė janė njė pėrvetėsim i kubes dhe i shtyllave tė kishave bizantine nė Shqipėri. Lidhur me kultin e tyre turqit pėrhapėn gjithashtu tipin e mauzoleut oriental, tyrben, e cila qe diēka e re, kurse banjat publike qė u ndėrtuan nė qytete s’ishin gjė tjetėr veēse vazhdim i traditės bizantine. Si tyrbet dhe banjat janė shumė tė thjeshta, pa ndonjė dekorim. Edhe urat, nė pėrgjithėsi, nga pikėpamja e teknikės dhe e stilit nuk kanė ndonjė ndryshim nga urat e vjetra. Ato u ndėrtuan si gjithė veprat e tjera, prej mjeshtėrve dhe muratorėve vendės. Nė ndėrtimin e shtėpive tė thjeshta popullore u ruajt tradita e vjetėr shqiptare. Stili turk-oriental duket se nuk u pėrhap gjatė kėtyre dy shekujve nė Shqipėri. Nga pikėpamja arkitektonike shtėpitė e ndėrtuara gjatė kėsaj kohe janė tė thjeshta. Vetėm feudalėt gjatė shek. XVII filluan tė ndėrtonin, saraje tė bukura dhe tė kushtueshme. Por, gjatė shek. XVII filluan tė ndėrtoheshin pėrsėri njė numėr i faltoreve tė krishtera, pasi sundimtarėt turq e ndaluan ndėrtimin e kishave dhe manastireve tė reja. Nėpėr fshatra tė largėta, ku nuk njihej dora e autoriteteve feudale turke mund tė jetė ndėrtuar ndonjė kapelė e parėndėsishme nga pikėpamja arkitektonike. Por, gjatė shek. XVII filluan tė ndėrtoheshin pėrsėri njė numėr faltoresh tė krishtera nė Shqipėri. Gjysma e parė e kėtij shekulli karakterizohet me ndėrtimin e faltoreve me kube sipas traditės sė vjetėr, tė stilit bizantin, por edhe me ndikime perėndimore (kisha e Fjetjes sė Shėn-Mėrisė, nė Manastirin Goranxi, afėr Gjirokastrės, me kube tė stilit gjysmė-gotik, ndėrtuar mė 1600). Mė vonė, nga gjysma e dytė e kėtij shekulli ndryshoi stili arkitektonik nė ndėrtimin e faltoreve tė krishtera. Ato nuk janė mė tė stilit bizantin nė formė kryqi me kube qė duken mbi ēatinė, por tė stilit bazilikė, nė formė katėrkėndėshe kėnddrejtė, tė ndarė nė drejtimin gjatėsorė tė tyre me shtylla me tri anije, me kube hemisferike tė mbuluara nga ēatia pėr tė mos u dukur nga jashtė dhe me njė ose tri gungore (absida) nga lindja. Largimi nga tradita e vjetėr e stilit bizantin, me kube dhe stolisjet tjera nga jashtė dhe pėrdorimi i stilit bazilikė, i cili nga pamja e jashtme paraqitet i thjeshtė dhe u ngjet shtėpive tė zakonshme, u shkaktua nga nevoja qė kėto faltore tė mos u binin nė sy turqve fanatikė. Nė krahinat e Shqipėrisė sė Veriut, pėr shkak tė varfėrimit tė vazhdueshėm dhe tė trazirave tė shpeshta, vendin e kishave dhe tė katedraleve tė mėparshme tė rrėnuara e zunė kishat ose kapelat e thjeshta si dhe altarėt e varfėr, tė vendosura nė vende tė hapura, pa asnjė vlerė artistike dhe arkitektonike.(

Elhamiu

Postime: 2515
Kyējet nė forum: 9485
Regjistruar mė: 24/02/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi