PELLAZGET JAN PARAARDHSIT E SHQIPTARVE -> TASH 4500 VJET

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

PELLAZGET JAN PARAARDHSIT E SHQIPTARVE -> TASH 4500 VJET

Mesazh nga Jeta Love prej Mon 27 Sep 2010, 11:34 pm

Shqiptaret kan perardhjen nga PELLAZGET --> 2500 vjet para Jesu Krishit shqiptaret jan qujt Pellazg .

Ēėshtja shqiptare ėshtė njė ēėshtje kombėtare. Pėr ta shikuar nė raport me tė kaluarėn, tė tashmen dhe ardhmen duhet tė mbledhėsh tė dhėnat aktuale tė shtrirjes sė tij.
Nuk do mend se populli shqiptar ėshtė njė nga popujt mė tė vjetėr tė botės dhe tė ballkanit. Ne e njohim atė si pellazgė, si etruskė, si ilir dhe si shqiptarė. Bartėsit e kėtij substrati identifikohen shumė herėt, me popullsinė parailire, qė nė burimet historike njihet me popullsinė pellazge . Rrėnja e jonė e vjetėr ėshtė pellazge.
Ne e kemi bėrė shprehi ti konsiderojmė pellazgėt si pjellė „tė mbirė nga dheu, hyjnorė, pjellėbardhė, rrėnjės nė trevat e Mesdheut dhe mė gjėrė“. Pellazgėt, nė periudhat mė tė vjetra tė historisė dhe tė parahistorisė, si stėrgjyshėrit e shqiptarėve tė sotėm, kanė jetuar nė pjesėn mė tė madhe tė botės, duke zhvilluar njė qytetėrim shumė tė rėndėsishėm. Edhe popullsia parahelene, autoktone e Greqisė, ishin pellazgėt. Ku sundonte raca e bardhė pellazge, flitej pellazgishtja. „Studius tė pellazgėve, mbėshtetur nė shkrimet e autorėve tė antikitetit, theksojnė, se emėrtimi >pellazg< del nga fjala >pjellarg<, domethėnė >pjellė-bardhė<. Shqiptari ka plotėsisht tė drejtė tė ndihet kryelartė qė ėshtė trashėgimtar i denjė i genit dhe i gjuhės sė pellazgėve pjellėbardhė, i stėrgjyshėrve tė tij mė tė lashtė“. Ata janė stėrnipėrit mė autentikė tė pellazgėve, tė dardanėve dhe ilirėve tė vjetėr. Pellazgėt-iliro-shqiptarėt e ruajtėn me mija vjet tė papėrlyer genin e vet me bukuri tė virtytshme.

Nė viset mė jugore, nė Greqinė e tashme, jetonin fiset molo, antintan dhe haon. Gjatė kėsaj kohe kėto fise janė helenizuar (greqizuar) krejtėsisht. Edhe sot procesi i asimilimit tė shqiptarėve nė Greqi vazhdon sidomos nė rrethinat e Athinės, tė Peloponezit dhe tė ēa-mėrisė sė sotme. Epirėt ose epirotėt janė shtrirė nė Greqinė e sotme dhe kanė pėrmbledhur popullatėn pellazge (ilire) qė ėshtė shtrirė deri nė Maqedoni (Macedones). Emri Macedones ka rrėnjė pellazgo-ilire dhe ruhet nė trajtėn e vet origjinale. Aty kanė jetuar macedones, fis pellazgo-ilirė, para se tė helenizohej (greqizohej) njė pjesė e mirė nė kohėn e mbretit Filipi II. Maqedonėt shtriheshin nė njė pjesė tė Maqedonisė sė sotme, kurse nė jug deri nė Detin Egje. Me maqedonėt antikė, qė nuk kanė kurrfarė lidhje me maqedonėt e sotėm sllavė, kufizohej fisi peon nė veri, nė rajonin e mesme tė rrjedhės sė lumit Astribo (sot Vardar, nga fjala shqipe Bardhar, ku ka humbur „h“ shqipe qė nuk shqiptohet nga sllavėt, ndėrsa „B“ shqipe e shqiptojnė „V“, duke e pėrdorur nė origjinal) dhe deri te lumi i Strumės Erigon (tani, Cėrna-Reka). Nė rethinat e Liqenit tė Ohrit kanė jetuar dasaret, kurse nė luginėn e Drinit tė Zi shtriheshin fiset penestėt dhe pirustėt. Nė Shqipėrinė e sotme shtrihej fisi i fortė i Taulantėve, qė pėrbėhej nga disa fise tė vogla, si psh. helidonėt, sesaretėt, partinėt, abrėt, qė mund tė jetė edhe bazė e emrit tė mėvonshėm etnik tė shqiptarėve- arbėr. Ndėr fiset mė tė mėdha ishin dardanėt qė shtriheshin nė pėrėndim tė Moravės deri te rrjedha e sipėrme e lumenjėve Pek dhe Timok, dhe nė viset lindore deri pėrtej Nishit. Dardanėt shtriheshin nė tėrė Kosovėn dhe njė pjesė tė madhe tė Maqedonisė, nė veri dhe pėrėndim, dhe quhej Dardania.

Dijetari francez, Robert d’Angely, nė veprėn e tij „Enigma“ (Toena, Tiranė 1998) shpje-gon: „Territoret qė pėrbėjnė Jugosllavinė e sotme… banoheshin qysh prej prej kohėve qė nuk mba-hen nė mend nga pellazgėt, me tė cilėt u bashkuan mė pas-nė fillim tė mijėvjeēarit III para K.,- popullsia po ashtu pellazge tė cilėt vinin nga territoret e Polonisė e Gjermanisė sė sotme dhe tė cilėve autoktonėt u dhanė emrin ilirė, domethėnė, sipas shqipes sė sotme: tė lyrėtė= ata tė lyer,ose tė lerosur… Me kėtė emėr ata zinin gjysmėn pėrėndimore tė Gadishullit Ballkanik, qė nga bregu i djathtė i Danubit nė veri, derin nė Epir nė jug… Ishin breukėt… qė zinin brigjet jugore tė Savės; nė verilindje tė Bosnjės ishin japodėt; liburnėt banonin nė brigjet e Dalmacisė dhe ishujt; ardienjtė ose vardenjtė, piratė tė famshėm tė Adriatikut, jetonin nė tė dy anėt e malit Makarsa; daversėt afėr Nerentės (Neretvės) pėrdornin monedha bakri, qė kishin si emblemė njė anije; nė trevat e Malit tė Zi banonin diokletiatėt; fqinjėt e tyre, labeatėt, jetonin afėr brigjeve tė liqenit tė Shkodrės dhe nga ana e vet kishin si fqinjė pirustėt, tė cilėt ushtronin mjeshtrinė e metalurgėve. Mė nė brendėsi ishin vendosur aktariatėt, armiq tė ardiejve, dhe parthinėt, qė grupoheshin rreth Uzhicės dhe adhuronin Zeusin Parthen si mbrojtės tė tyre. Nė luginėn e epėrme tė Vardarit dhe Drinit tė Bardhė, nė fushėn e Kosifopejdonit ose tė Shkupit dhe nė rajonin e Nishit shtriheshin tė famshmit dardanė, qė mė 284 para K. ishin kundėrshtarė tė maqedonasve e mė vonė tė romakėve. Qė nga pushtimi romak si popullsi kryesore delmetėt ose dalmatėt, tė cilėt kishin kryeqytet Delmeniumin (sot Zhupaniae) dhe si port qytetin Salon (Spliti i sotėm). Po nė atė epokė romake kishte gjithashtu popujt e tjerė tė fortė: dasaretėt, ditionėt, taulantėt, sardeatėt, e tė tjerė…“.

Por, popullsia ilire qė shtrihej nė trevat e veta jetonte nėpėr fise. Ato vinin shpeshherė nė konflikt me njėra tjetrėn pėr shkak tė tokave pjellore, kullosave, ujit apo pyjeve. Nė rast se rreziku u kėrcėnohej nga popujt e tjerė, ata bashkoheshin dhe luftonin sė bashku kundėr armikut. Gradualisht kėshtu u formuan me kohė lidhjet e fiseve. Lidhjet e fiseve ishin tė pėrkohshme. Mė vonė u lidhjet e fiseve u forcuan dhe prej tyre u krijuan shtetet e para ilire. Banorėt e Ilirisė ishin tė barabartė.
Sot, ēėshtja shqiptare ėshtė ēėshtje e madhe kombėtare ballkanike. Ai ėshtė njėri prej popujve mė tė lashtė evropianė, qė Evropės kurrė nuk i ka sjellė shembuj pushtimesh, dhunash, mosdurimesh, urrejtjesh etnike, fetare a ideore, por gjithmonė ėshtė liridashės, me ndenja tė kulluara tė Atdheut e tė Kombit, tė luftės sė pashkėputur tė mbijetesės, por duke ikur nga lufta deri nė momentet e fundit qė tė mos e rrezikojė askend. Ai ka ikur nė pjesėn e epėrme nėpėr territoret malėsore tė Alpeve shqiptare, ku jetonin nga gjeneza e lashtė e njerėzimit, sipas mitologjisė gegėt, gigantėt, gjigantėt e mėdhenj tė malėsorėve tė sotėm shqiptarė, ndėrsa nė jug dhe nėpėr bregdetin shqiptar jetonin toskėt, toskanėt, vėllezėrit e gegėve, qė sot janė zgjeruar bashkė me gegėt nėpėr botė.

Sot janė rreth 16 milion shqiptarė nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Serbi, Kroaci, Greqi, Turqi, faktor ky qė duhet tė merret parasysh. Nė Turqi ka 6 milion shqiptarė, tė pranuar nga pushtetarėt e Turqisė. Nė trojet etnike te shqiptarėve janė krijuar shtete ko-mbėtare tė kombeve reja, si Serbia, Bullgaria, Greqia, Turqia, Mali i Zi, Bosnja e Herce-govina, Kroacia, Maqedonia, etj. dhe ka mbetur njė bėrthamė e shqiptarėve (Shqipėria) dhe djepi i shqiptarizmit (Kosova), tė cilat duhet tė merren parasysh.
Ėshtė tepėr e vėshtirė te mendohet sa kanė ndryshuar kohėt prej njėra tjetrės. Pellazkėt shtriheshin nė tė gjitha kontinentet qė sot ekzistojnė (nė Evropė, Azi, Afrikė, Amerikė, Australi) dhe nė ato qė nuk ekzistojnė (nė Atlantida, Mu, Lėmurė). Troja ka etimologji shqiptare (tuall-i, troje, trojet) dhe ishte ndėrtuar nga Dardanėt, ndėrsa ngushtica detare qė e lidhė Trojen, edhe sot e kėsaj dite quhet Dardanele. Toponimi Bizantin ka etimologji pellazgjike-ilire-shqipe (biz-i/bėz-i; an-ė/an-a=kodra buzė detit Bosfor). Anadolli ka shpjegim nga pellazgishtja-shqipja (Ana-dol/Doli-Lindi Dielli, Lindja) dhe ishte i banuar nga pella-zgėt, qė kanė krijuar shtete dhe qytetrime, duke i ruajtur disa veti tė vjetra. Mesopotamia ėshtė terrotori ku kanė jetuar dhe vepruar hititėt, ėshtė toponim me domethėnie shqipe (Mes-o-pot-am-ia/vendi i brezit tokėsor qė ndodhet nė mes tė lumejve Tigėr dhe Eufrat; mes-i=mesi i fushės, i vendit/o, ō=ōshtė, ėshtė/pot-i=brez, brez toke/am-ė=Vendi ku nis njė rrjedhė uji, burim, shtrat, ama e lumit). Disa nga fiset pellazge shtriheshin nga Kaukazia deri nė Siri dhe Egjipt. Frigasit, tė shpėrngulur nga Dardania (Kosova) kanė shkuar 1200 vjet para e.s. dhe kanė krijuar mbretėrinė e tyre-Frigia, e cila shtrihej nga Deti i Zi deri nė Dardanele. Pasardhėsit e hititėve tė dikurshėm janė kurdėt e sotėm, kurse pasardhėsit e frigasve tė dikurshėm janė llazėt e sotėm.
Emri i tyre llaz rrjedh nga emri pellazg. Prania e shqiptarėve nė Anadoll daton nga koha antike dhe mesjetare. Tė gjithė popujt e Perandorisė Bizantine nėnkuptojnė popullsinė pellazge: kurdėt, arabėt, persianėt, turqit, llazėt dhe shqiptarėt

Nga trojet etnike shqiptare, kanė shkuar vazhdimisht shqiptarė, sa nuk kemi mundėsi tė logarisim numrin e saktė tė qenies sė tyre, por as tė larguarit pėrgjithmonė ilirė, pe-llazgė dhe etruskė. Nuk mund ta zėmė me gojė Atlantėn, e cila ėshtė pėrmbytur thellė nė det (oqean), duke lėnė pellazgėt e humbur nėpėr botė, nga ngushtica e Gibraltarit, nė gadishullin Iberik, nė Spanjė. Aty ku sundonte raca e bardhė pellazge, flitej pellazgishtja. Pellazgėt kanė jetuar nė tė dy anėt e oqeanit Atlantik, nė Afrikė, Evropė, Amerikė. Eni-gma e saj ėshtė enigmė pėr tėrė njerėzimin dhe ēelės i ripėrtirė i kėsaj bote. Skotlanda, Norvegjia, Amerika japin mjaft shembuj tė jetesės sė shqiptarėve.
Vllehtė janė njė konglomeratė i dardanėve-ilirėve-shqiptarėve dhe tė turqėve tė roma-nizuar nė pikėpamje gjuhėsore. Serbėt avatarė e jo sllavė nė shekullin e VI u vendosen nė jug Danubit nė rrethinėn e Smederevės sė sotme, ku si kalorės mercenarė i shėrbenin administratės bizantine, duke penguar dyndjen e barbarėve tė tjerė nė brendėsi tė Ga-dishullit Ballkanik. Numri i tyre i vogėl u shkri me popullatėn autoktone, me fiset pella-zge: me mezėt, tribalėt, dardanėt, etj. Serbėt avarė e kanė prejardhjen nga Himalajėt dhe i pėrkisnin fisit turk –avar. Fiset barbare tė dyndura nga Azia Qendrore nė Gadishullin Ballkanik nga shekulli VI e deri nė shekullin e XIII u takonin fiseve turke, si psh. avarėt, peēenekėt, oguzėt, magjarėt, gaguzėt, etj. Nga oguzėt i kemi sot turqit gaguzė tė Rumanisė dhe Bullgarisė, qė janė ortodoks dhe flasin turqisht; nga magjarėt i kemi hungarezėt e sotėm dhe shtetin e tyre Magjaria (Hungaria); emri „bullgar“ ka dalur nga fjala turke: tė pėrzier, ndėrsa emri vllah ka dalė nga fjala turke: kalorės nomad.Pėr kėtė arėsye serbėt kanė qenė kalorės mercenarė turk tė avarit qė Perandoria Bizantine i ka pranuar si nomadė pėr tė mbrojtur kufirin e epėrm nga dyndjet e mėvonshme, qė rrjedhė nga fjala „skllevėrit“, si kategori sociale e popullsisė dhe quheshin atėherė sllavė, e jo njė popull i ardhur nga Rusia. Edhe kroatėt e shekullit tė VI-VII ishin avarė (turq) e jo sllavė, tė vendosur aty si kalorės mercenarė tė Perandorisė Bizantine nė kohėn e Jusinianit I, me qėllim qė tė mbronin kufirin nga dyndjet barbare nga Gadishulli Apenin. Kroatėt u shkrinė shpejtė me pellazgėt, dalmatėt, istrianėt, etj. Emri herv-ati=kalorės nga Hervi, qytet nė Afganistan, ka ardhur me hervatėt avarė dhe nė bazė tė tyre kemi sot kombin hervat dhe shtetin hervat-kroat (Hervatska)- Kroacia. Ndėrsa Makedonia ka prejardhje ilire, shqipe dhe ėshtė pėrplot me liqenj, tė Prespės, Ohrit dhe Dorianit. Emri make-d-oni-a shpjegohet me shqipen e sotme (Onė, anė=dheu, territori me makėra; mak-ė, ra= bimė uji qė rritet pranė bregut tė liqenit mbi gurė si fije mėndafshi me ngjyrė tė gjelbėrt, alge). Kombi maqe-don ėshtė krijuar mbas Luftės sė Dytė Botėrore nga shqiptarėt, vllehtė dhe fiset turke (komanėt, peēenekėt, etj.) tė ortodoksuar, kurse maqedonishtja ėshtė formuar nga eleme-ntet e shqipes, vllahishtes dhe turqistes.
Antroponimet, toponimet dhe mikrotopnimet „sllave“ nuk janė sllave, por janė orto-dokse dhe bogumile (patarene) nė faltoret e tė cilave pėrdorej gjuha kishtare e formuar nga Qirili dhe Metodi. Nė Ballkan nuk ka fare sllavė, por kanė ardhur fise turke nė mes tė shekujve VI e XIII, si pakica tejet tė vogla dhe janė shkrirė me popullsinė vendase, duke kryer simbiozėn etnike, me ē’rast mbizotėrojnė veēoritė antropologjike tė pellazgo- iliro-shqiptare, tė cilėt kanė qenė mbizotėrues dhe janė tė tilla edhe sot.

Serbishtja, si gjuhė kombėtare dhe letrare ėshtė krijuar nga Vuk Karagjiq, nė shekullin XIX, ndėrkaq serbishtja pėrmendet nga gjysma e dytė e shekullit XII. Shqipja ka qenė gjuhė familjare dhe popullore deri nė shekullin e XIX, e nė disa familje serbe deri nė ditėt tona. Gjuha kishtare qė u formua nga Qirili dhe Metodi nė shekullin e IX quhej „Gjuhė ilire“ (Illyrika Lingua), kurse mė vonė nga pansllavizmi i lėshuar si „lėvizjė gjithėsllave“, nė tė cilėn u kuqėn ata popuj tė ballkanit qė mbanin veten tė kėtillė, ėshtė quajtur „gjuha e vjetėr sllave“. Serbėt, ngaqė kishin sjellur nga Azia Qendrore njė sekt tė krishterizmit, tė cilėn e quante papati „skizmė“, atėherė edhe ithtarėt e kishės ortodokse ku pėrdorej „gjuha ilire“ quheshin serbė, pa marrė parasysh se nė cilėn pjesė tė Ballkanit jetonin dhe
vepronin dhe pa marrė parasysh etnikisht a ishin shqiptarė, turq apo vlleh.
Kombin Serb dhe shtetin e tyre- Serbia e ka krijuar pasllavizmi dhe kisha otodokse, nga gjysma e dytė e shekullit XIX. Ky komb u krijua nga asimilimi i vllehėve, i turqėve, i shqiptarėve, i boshnjakėve, kurse shteti i tyre kombėtar- Serbia ėshtė krijuar nė trevat etnike tė shqiptarėve. Emri serbė ka shpjegim nga etimologjia turke (serbez=i lirė), ose latine (serpente=gjarpėr), qė do me thėnė se pėrshkruan veti tė natyrės dhe tė sjelljes sė atij populli, qė godet papriturazi (nėn dushk, kur nuk e pret), si gjarpėr.

Afėr 18 milionė shqiptare janė nė tėrė botėn, nga Shqipėria, nga Kosova, nga Kosova Lindore, nga Maqedonia, nga Mali i Zi dhe nga Greēia.
Pėrgjithėsisht, nė trojet etnike shqiptare konsiderohet se jetojnė 7 milion shqiptarė, ndėrsa rreth 5/6 milion jetojnė nė Turqi, tė tjerėt nė Bullgari, Rumani, Moldavi, Ukrainė, ēeēeni, Egjiptė, Australi, Amerikė, etj. Nė bazė tė njohurisė sonė, njė pjesė jo e vogėl e tyre nuk e flasin shqipen, ndonėse njė pjesė ndihen thellėsisht shqiptarė. Shumica prej tyre nuk kthehet mė nė tokat shqiptare dhe nuk preokupohen pėr ēėshtjen kombėtare.
Gjysma e tyre jetojnė nė Republikėn e Shqipėrsisė (rreth 3 milion e 200 mijė) dhe rreth 3 milionė e 500 mijė jetojnė nė trojet e tyre nė ish-Jugosllavi (Kosovė, Maqedoni dhe Mal tė Zi). Prej tyre, rreth 2 milion jetojnė nė Kosovė, ndėrsa nė pjesėn jugore tė Serbisė, qė ne e konsiderojmė si Kosova lindore, nė Preshevė, Bujanovc dhe Medvegje, rreth 100 mijė shqiptarė. Rreth 1 milion shqiptarė jetojnė nė Maqedoni, rreth 70 mijė jetojnė nė Mal tė Zi, rreth 400 mijė jetojnė nė ēamėri (Greqi), nė Epirin Jugor. Pra, mė shumė shqiptarė ka jashtė vijės kufitare tė Shqipėrisė, si shtet. Afėr 1‘800.000 banorė i ka Kosova shqiptarė, sipas statistikės sė viteve 2001-2003. Sipas Entit Statistik tė Jugosllavisė, tė botuar nė vitin 1995, mė 1991, nė Kosovė jetonin 1 milion e 900 mijė shqiptarė.
Kosova sot ka njė territor gjeopolitik me 10.887 km2, me kufinj tė njohur ndėrkombė-tarisht nga vetė ish-Republika Socialiste Federative e Jugosllavisė, ku ka qenė si e tillė por e pėrulur nga politika anishqiptare e Serbisė, e njohur nga Komiteti Ndėrkombėtar, si OKB (me rezolutėn 1244), BE, NATO, OSBE, etj. Ajo ka sot 2.2 milion banorė (sipas regjistrimit tė fundit tė vitit 2005) nga tė cilėt, mbi 88.94 janė shqiptarė etnikė, ka gjuhėn e vet kombėtare, Shqipen, njė degė tė veēantė tė trungut Indo-Evropianė, ka identitetin e veēantė kombėtar historik e kulturor, tė trashėguar nga prejardhja e tij autoktone qė nga
periudha e Mbretėrisė Dardane, mbi 2500 vjet mė parė deri mė sot, nė shekullin XXI. Por, ēėshtja shqiptare ėshtė ēėshtje kombėtare e popullit shqiptar, qė jeton nė trojet e pėrmbledhura ngushtė prej dhunės sė fqinjėve pushtues nė tė gjitha anėt, kur ripėrtėrihet kjo ndjenjė e lashtė, sikur nė periudha mjaft tė hershme. Gjurmėt e zhvillimit tė tij na dėrgojnė deri te koha e gurit. Mungesa e dokumenteve tė hershme shqipe (ilire, pellazge) na krijon njė hapėsirė tė panjohur qindra vite, qė kanė vazhduar luftėn e tyre dramatike pėr 70 shekuj, tė cilėn, ne, nuk kemi pėr qėllim ta pėrmbledhim nė njė vėshtrim.

Dimė se prejardhja shqiptare ėshtė nga pellazgėt e parė; nga luftėtari i madh Akili dhe Agamemnon (Achiles= I-qiellit, qiellas, diellor; A-ga-mendon) dhe heronjtė e shumtė tė luftės sė Trojes sė lashtė, deri te Roma e Remulit dhe Remit (qė kishte ushqyer Ulkonja, sipas Virgjilit, nė „Eneida“) dhe Laciumin, qė ndjeheshin pellazgė (te e njėjta vepėr e Virgjilit apo vepra tė sotme) apo etruskė (sot, p.sh. Toscana, nė Itali, ėshtė krijuar nga toskėt, qė ishin pellazgė, illirė, shqiptarė; nga fjalėt toskė/tuskė kanė rrjedhur fjalėt: toscs, tuscans, etru-scans/etruskėt). Jul Cesari, me origjinė pellazge tė prejardhur nga Troja, qė ishte mė i su-ksesshmi ndėr prijėsit e Romės, dhe tė gjitha viset pellazge (etruske) tė Italisė, Aleksandri i Madh, biri i shqiptares Olimpia, i mesuar greqisht nga njė mėsues shqiptar prej Stragjire, Aristoteli; Pirro; Agroni; Teuta; Bardhyli; Garda Pretoriane, qė shpesh u kthyen nė perandorė ose thyen perandorė; Diokleciani; Konstantini i Madh, qė nėnkuptonte Romėn e Re, tė ndėrtuar pranė „shtatė kodrave“ nė Stamboll; Justini, qė luftoi rrebtė me serbėt e ardhur prej Karpateve; pas tij, Justiniani i Madh, nipi i tij, qė e mbante Kanstantinopojėn si kryeqytet pėr Bizantin dhe Perandorinė Romake me Ilirinė, deri nė Istrėn e hershme ilire. Mbreti Progoni dhe biri i tij, Gjini, udhėheqin Arbėrinė duke luftuar sukseshėm serbėt; shqiptarėt qė udhėhoqėn luftėn pėr ēlirimin e Greēisė nga Turqia, qė mbanin kostumin „fustanella“, e cila edhe sot mbahet si uniformė nga kufitarėt apo rojet mbre-tėrore greke; Gjergj Kastriotin, tė madhin Skenderbe, qė bė udhėheqės kryesor i luftėrave tė mbrojtjes sė shqiptarėve dhe tė Evropės nga dyndjet turke; jeniēerėt, nė truprojėn mbretėrore turke; Mustafa Qemali, „Ata-turk“-u, themelues i Turqisė moderne; pasardhė-sit e refugjatėve shqiptarė qė luajtėn rol nė luftėrat e Garibaldit pėr unifikimin e Italisė; Ali Pashė Tepelenėn, Mahmut Pashė Bushatliun, Mehmet Ali Pasha i Egjiptit, themelues i Egjiptit Modern; deri te shumė shembujt e 200 vjetėve tė fundit.

Nuk ka tė dhėna tė mjaftueshme shkencore tė cilat do tė mund tė dokumentonin se shqiptarėt, bijtė e ilirėve, nipėrit e pellazgėve kanė ardhur nga ana tjetėr e botės. Ata janė kėtu para se tė fillonte historia e shkruar.

Ky tekst asht shkru nga albanolog te njohur shqiptar, qe per fat te keq nuk ja kam shkru emrin kur e kam marr tekstin tash disa muaj! Ju kerkoj falje.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Na fal zot fajet tona ashtu si i falim ne fajtoret tan


pale 323232 pale

Jeta Love
Anėtarė
Anėtarė

Postime: 199
Kyējet nė forum: 4840
Regjistruar mė: 14/08/2010

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: PELLAZGET JAN PARAARDHSIT E SHQIPTARVE -> TASH 4500 VJET

Mesazh nga Naki prej Tue 16 Aug 2011, 7:56 pm

Sipas mitologjise greke (te trasheguar nga populli parahelen pellazg), "Pelasgus" ishte njeriu i pare... "pelargu" ose njerzit qe jetonin neper "pellgje" (sea people); lejleku... [1]) ishin njė popull i lashtė indo-evropian qė sipas disa shkrimeve antike tė lėna nga (Homeri, Herodoti, Tukididi etj.) jetonin nė pellgun e Egjeut dhe nė bregdetin perėndimor tė Aziės sė Vogėl, nė Peloponez, nė Greqinė Qendrore, nė Thesali dhe nė afėrsi tė kėtyre viseve. Nė mesin e mijėvjecarit tė tretė dhe nė fillim tė mijėvjecarit te dytė para Krishtit erdhėn nga stepat e Lindjes grupe tė reja popujsh qė merreshin me blegtori.Kėtu u pėrzien me banorėt vendas dhe kėshtu u krijua bashkėsia e re kulturore e Gadishullit Ballkanik.Kjo popullsi mendohet tė jetė popullsia e lashtė pellazge.Gjuha e tyre quhet pellazgjishtja Sipas shumė studiuesve shqiptarė e tė huaj, pellazgėt ishin parardhėsit e ilirėve.
Bartėsit e kulturės sė neolitit dhe tė fillimit tė epokės sė bronxit nė truallin e Shqipėrisė. Pėrsa i pėrket krahinave jugore tė vėndit tonė, ka tė ngjarė qė nė kėtė kohė, nė kėto vise. ashtu si nė Greqi dhe nė pellgun e Egjeut, tė kenė banuar fise tė afėrta, midis tyre, tė cilat te autorėt e vjetėr njihen me emrat: pellazgė, lelegė, kaukanė, karianė etj. Sipas tyre kėto ishin fise tė vjetra vendese, tė cilat mė vonė u mbuluan nga helenėt e ardhur, dhe u asimiluan prej tyre. Ndėr ta pellazgėt konsideroheshin si fiset mė tė rėndėsishme, prandaj edhe njoftimet e autorėve per ta janė pak a shumė tė hollėsishme. Homeri i pėrmend pellazgėt nė epopenė e "Iliadės" si banorė tė Thesalisė, tė cilėt gjatė luftės sė Trojės mbajtėn anėn e trojanėve, kurse nė "Odisenė", qė ėshtė e njė kohe tė mėvonėshme, pellazgėt zihen nė goje si banorė tė Kretės. Shkrimtarė mė tė rij si Hesiodi. Herodoti, Hekateu, Tuqiditi dhe tė tjerė mė tė vonė si Helaniku, Dionizi i Halikarnasit, Straboni etj. na japin njoftime tė tjera, por tė ngatėrruara dhe kontradiktore, mbi kėto fise duke i vendosur herė nė Peleponez, herė nė Azi tė Vogėl, herė nė Itali. Ata flasin pėr shtegėtime pellazgėsh nė Athinė, pastaj nė Lemno dhe Kretė e qė kėtej nė Sicili, Etruri e gjetkė; njoftojnė pėr mbeturina muresh tė vendeve tė ndryshme tė Greqisė qė ata ua atribojnė pellazgėve; e cilėsojnė gjuhėn e tyre, pellazgjishten, si gjuhė barbare, d.m.th. jo greke, tė cilėn e humbėn kur u helenizuan; tregojnė se pellazgėt kishin njė kulturė tė lartė dhe prej tyre helenėt mėsuan kultin e perėndive, bile bėnė tė tyret edhe njė tok emra perėndish pellazgjike; pėrmendin disa emra vendesh e qytetesh tė trashėguara nga pellazgėt si Larissa, Gortyna, Agro, Tyrren etj. Ndėr kėta, Herodoti thotė se nė kohėn e tij nė Epir ishte akoma i gjallė kujtimi i banorėve tė dikurshėm pellazgė, tė cilėt kishin ardhur kėtu nga Thesalia kufitare, kurse Straboni, duke u mbėshtetur te Efori, Hesiodi, Eskili dhe Euripidi thotė se vendbanimi i hershėm i pellazgėve ishte "Arkadia" dhe qė kėtej kėta shtegtuan nė Epir, ashtu si nė Thesali, Kretė, Lesbos dhe Troadė. Por, megjithėse tė ngatėrruara dhe kontradiktore, njoftimet e autorėve tė vjetėr pėrkojnė nė njė pikė tė rėndėsishme, nė faktin se ata mohojnė ēdo lidhje gjenetike midis pellazgėve dhe fiseve tė mėvonėshme helene, pėr derisa pellazgėt i bėnin vendės, me origjinė hyjnore siē thotė Homeri, ose tė mbirė nga dheu siē thotė Hesiodi, kurse helenėt ishin tė ardhur. Duke tė nisur nga tė dhėnat e autorėve tė vjetėr dhe nga studimet gjuhėsore, pellazgėt u konsideruan pėr njė kohė tė gjatė nga studiuesit e fundit tė shek. XIX dhe fillimit tė shek. XX si njė popullsi joindoevropiane, qė kishte afėrsi me popullsitė e tjera tė hershme tė pellgut tė Mesdheut, prej Kaukazit deri nė Gadishullin Iberik, tė cilat u quajtėn tė gjitha sė bashku me emrin pėrmbledhės "Mesdhetarė". Punimet gjuhėsore tė kėtyre 30 viteve tė fundit, tė mbėshtetura nė studimin e gjithanshėm tė greqishtes sė vjetėr duan tė provojnė tė kundėrtėn e tezės sė parė, d.m.th. origjinėn protoindoevropiane ose thjesht indoevropiane tė pellazgėve. Megjithėse pėrkrahėsit e tezės sė re kanė shėnuar disa suksese nė fushėn e studimeve pellazgjike edhe kjo tezė, ashtu sikurse e para, nuk ėshtė nė gjendje tė sqarojė pėrfundimisht kėtė problem.Nė fushėn e historiografisė dhe nė linguistikė nuk kanė munguar tė dalin edhe pikėpamje qė i lidhin pellazgėt me banorėt e mėvonshėm tė truallit tė Shqipėrisė me ilirėt dhe pasardhėsit e tyre, shqiptarėt. Nuk pėrjashtohet mundėsia qė ilirėt e jugut tė kenė pasur ndonjė lidhje me popullsinė mė tė herėshme pellazgjike tė kėtyre krahinave, por kjo hipotezė ka nevojė pėr njė pėrpunim dhe mbėshtetje tė mėtejėshme shkencore. Pėr kėtė arsye, si banorė tė lashtė tė vendit tonė, tė njohur nga tė dhėna tė sigurta arkeologjike dhe nga ato tė autorėve antikė konsiderohen deri mė sot ilirėt.
Prejardhja
Termat ,pellasgė, arias, etruskė, arbėreshė etj,etj,etj. janė sinonime dhe shėnojnė nė fakt po atė element rrėnjė me cilėsime tė ndryshme. Kėshtu, Pellazg, pellasgo-s ose pelargo-s nė kundėrshtim me tė gjitha shpjegimet qė kanė dashur t'i japin deri mė sot, duke u mbeshtetur mbi SPELUNCA = shkėmb, dhe ne shqipen banorė tė shkėbit , mbi Pelargos = det i brendshem...mbi Pel dhe argos etj...shpjegohet vetem me ane te gjuhes shqipe qe do te thote I LINDUR I BARDHE ose nga rrace e bardhe. Nuk ka asnjė hije dyshimi se termi Pelargo-s eshte term i perbere pellazgjik ose shqip, i greqizuar ose helenizuar shume me vone. Duke e zberthyer vijme me lehtesi te forma e tij primitive origjinale mjafton qe te ndjekim nje metode dhe me etapa; Pelarg , eshte transkriptimi grek i pellazgjishtes ose i shqipes ; PIELLARG primitive qe ne gjuhen e evoluar ose ne shqipen e sotme na jep; piell(b)ardh(ė) duke qenė b njė epentemė e njė mbarese toske, qė nė gegėrishten mund tė bjerė edhe g=dh e anasjelltas duke patur gjithnjė domethėnien ; i lindur i bardhė ose pinjoll i bardhė. Forma primitive pellazgjike ose shqipe; PIELLARG ka evoluar dhe ka dhėnė ( kur greqishtja nisi tė formohej mbi bazėn e fondit pellazg ose shqip, tė plotėsuar me anė tė shtesave tė tjera tė huaja) fjalėn greke Pelargos , e cila mė vonė u bė Pelasgos duke ndryshuar r ne s si te ; tharos = kuraje,guxim, arin = mashkull, tirinos= tirrenas, piros = i zjarrit etj, e qe jane bere ; tharsos e thrasos, arsin, tirsinos, pirsos etj. Disa historianė arabė mendojnė se shqiptarėt dhe arabėt kanė prejardhje tė pėrbashkėt qysh nga kohėt mė tė hershme. Mirėpo, origjinėn e pėrbashkėt tė shqiptarėve dhe tė arabėve, nėse kėto pohime kanė bazė shkencore, duhet kėrkuar qysh nga koha e lashtė ilire, sė paku para 4000 vjetėve, d.m.th. qysh nga koha e profetit Ibrahim, prej tė cilit, thuhet nė botėn arabe e hebreite, rrjedhin arabėt dhe hebrejt. Ndėrsa Willy Borgeaud-i thotė se palestinezėt (filistinėt) kanė emėr ilir, dhe se Argolida dhe Elida nė Greqi janė vatra tė rėndėsishme ilire nė pjesėn e Mesdheut. E sipas mendimit tė Faik Reshit Unatit, palestinezėt (filistinėt) u tėrhoqėn nga Kreta pėr nė Palestinė rreth vitit 1200 para e.s. Palestinezėt ishin banorėt e ish qytetit ilir Paleste - Palasa e sotme nė Himarė. Nė fund do t'i vė nė pah edhe disa konstatime tė Giuseppe Catapanos lidhur me lashtėsinė e gjuhės shqipe. Sipas tij, kėrkimet e ndėrgjegjshme apo studimi komparativ i gjuhėve tė vjetra tė llojilojshme, na shpien te "ESKUERA" baskisht (E - SHKUERA, qė nė shqipen do tė thotė gjuhė e shkuar - e kaluar), d.m.th. na bien te shqipja, hititishtja, hebraishtja, arabisht- ja, arameikishtja (gjuhė semite pėrėndimore e folur nė kohėn e lashtė nė Siri, Mesopotami, Palestinė) dhe koptishtja - gjuhė liturgjike e tė krishterėve tė Egjiptit, qė do tė thotė gjuhė e THOTIT.
2. Kultura e lashtė e POPULLIT TĖ LIRĖ (ilir) nė Egjipt ishte e vjetėr, sė paku 12000 vjet. - Emri POSEIDON, emėrtim i zotit tė deteve dhe tė tėrmeteve i cili qe vėllau i Zeusit (ZOTIT), shpjegohet me shqipen: PO Sl - E - DON = me kuptim: shumė e dėshiron. - Emri FARAON, me kuptim I NJERĖZISHĖM, poashtu rrjedh nga shqipia: FARA - JONĖ. - THOTI ėshtė lajmėtar i pėrėndive. - THOTi konsiderohet gjithashtu si personalitet mė i ditur, "mė i urti prej tė urtėve" i tė gjitha kohėve mė tė vjetra, nga doktrina e tė cilit dolėn fillet e mėdha tė humanizmit, sikurse RAMA, KRISHMA, MOISIU, ORFEU, PITAGORA, PLATONI, tė gjithė: lajmėtarė, sub velo, tė DRITĖS SĖ ARDHSHME, ekzistues tė pėrhershėm, DIVIN LOGOS FIGLIO di DIO (ARSYEJA HYJNORE BIRIT TĖ ZOTIT), qė do tė mishėrohej pėr ēlirimin e njeriut dhe shpėtimin e botės. THOTI ėshtė themelues i religjionit tė DRITĖS dhe i shkencave sekrete (okulte) tė mistereve dhe ėshtė gfithashtu nė pėrgjithėsi shpikės i shkrimit.
Prandaj, bazuar nė shėnimet e sipėrshėnuara mund tė konkludohet:
- se pellazgėt - ilirėt ishin stėrgjyshėt e shqiptarėve;
- se pellazgėt - ilirėt, me emra tė ndryshme, d.m.th. me emra tė fiseve pellazgo - ilire (gegė, toskė, albanė, arbėr, arnautė, dardanė, maqedonė, hetitė a hititė, trojanė, ejiptianė, etruskė, etj. etj.) jetonin nė njė sipėrfaqe shumė mė tė gjerė nė tri kontinente: nė Evropė, Afrikėn Veriore dhe nė Azi, deri nė Iran dhe Indi;
- se ilirishtja - shqipja, si degė mė e vjetėr e familjes sė gjuhėve indoevropiane, ėshtė ēelės i qytetėrimit njerėzor; - se nga gjiri i ilirėve dolėn shumė pėrėndi, profetė, perandore e dijetarė;
- se stėrgjyshėt e shqiptarėve, pellazgėt-ilirėt, me kulturėn e tyre tė lartė kontribuan jo vetėm nė civilizimin e popujve tjerė, tė cilėt i sundonin, por, me anė tė vetė asimilimit, kontribuan nė krijimin e shumė kombeve dhe kulturave (feve, gjuhėve, shkrimeve) tė veēanta nė tri kontinente;
- se shkatėrrimi i pellazgėve - ilirėve tė shumtė dhe tė kulturuar u shkaktua jo vetėm nga katastrofat natyrore, por edhe nga luftat e brendshme qė u zhvilluan mes fiseve tė tyre, luftė kjo qė vazhdoi, tradicionalisht, deri nė ditėt tona;
-se nga bėrthama e pellazgėve -Ilirėve shumė tė lashtė - vetėm shqiptarėt mbetėn pa u shkrirė nė popuj apo kombe tė tjera - nė grekė, hebrej, arabė, italianė, austriakė, sllavė tė jugut, turq, etj.;
- se vetėn gegėt, nė njė masė tė konsiderueshme, e kanė ruajtur shqiptimin e ilirishtes - shqipes sė lashtė;
- dhe se fjalėn vendimtare, pėrkitęi me ēėshtjet e shtruara, duhet ta japin, nė radhe tė parė, filologėt, arkeologėt dhe etnologėt.
Dinastia e Mehmet Aliut, camit nga Kavalla, s'ishte e para e shqipetareve ne Egjypt. Lidhjet midis dy brigjeve ekstreme te Mesdheut na vijnė edhe para edhe pas Aleksandrit te Madhe. Informacionin e pare pėr kėto lidhje kryesisht te njohura e morren nga libri i mrekullushem nga prof, te Sorbones - Francė, izrealiti Zahar Majani "Fundi misterit Etrusk" (FME 1973). Tek kapitulli "Libri i Mumjes", i 19-ti, faqe 350 - 390 bėn fjale pėr fashe rrobe, me te cilėn ėshtė mbeshtjelle njė mumje ne Egjyptin e lashtė e cila i ka sherbyer mumjes si carcaf. Fasha, dhe pse e demtuar duke perdorur shqipen si celes i del kuptimi i permbatjes se shkrimit. Ne hyrje te librit flet pėr pushtimin e Egjyptit nga Hiksoses (ikesit) fis Iliro - ballkanas rreth vitit 1300 p.e.r qe zgjati 150 vjete. Na njofton pėr zyrtarin e lartė Anten Tursha (etrusku) ose In - en - Tusha qe fitoi poste tepėr te lartė ne faraonite e Egjyptit, poste qe ishin ndaluar pėr te huajt. Mesojme pėr sherbimet e orrbotarit Josif Ilirjanit.
Po tek libri i Majanit lexojmė se egjiptologu Gernajt identifikoi turshet e Gurobit me tiren sit e Ramsesit II 1290 - 1224 si dhe etrusket ne oborrin e Ramsesit III 1198 - 1166. Majani ne librin e (FME faqja 37) na jep rrugėn nėpėr te cilėn kaluan palasasit deri ne themelimin e Palestines. Michael Grant tek libri "Qyteterimi mesdhetar" shkruan: Filistinen - palasasit, palestineze kanė lėnė mjafte gjurme ne gjuhėn e vendit. Kjo mund te konstatohet duke veshtruar njė harte gjeografike te Izraelit ku gjenden emra qe kanė kuptim vetėm ne gjuhėn shqipe. -shenon Nermin Vlora tek libri "Pellazget... Ilirėt faqe 74". Ne faqet e librit "Zbulime ne shkretetiren e Judes" i ruseve Kovale e Kabllanov ermat qe shpjegohen me shqipen bertasin. klithin, kendojne majekrahu ose ja marrin labce. Tek librat e shenjtė Ungjilli e Kurani;te lindur ne njė truall, njė studius i lashtesise se shqipes nuk e ka te vėshtirė te studioi rolin e saj tek emrat e njerėzve e vendeve. Po ē'tė re sjell libri "Zotat dhe mitet..."? Do te ishte naivitet nėse ne hipotezat dhe analizat qe do tė pasojne do tė shprehnim siglen matematikore, por, pėrderisa ne ēdo fushe ekziston ligjerisht e drejta e hipotezes pse mos e shtrijme ne fushėn e gjuhesis? Dhe siē thotė Buzuku "...kush te te jetė me i dijshem se u(ne) le tė jape njė mendim sa me afėr te vėrtetės te miroitfjebse te hedhe poshtė me fakte dhe analiza shkencore kėtė hipoteze. Ne hapėsirat e njė materiali gazete mund te ndjekim dy rrugė. Ose do tė japim mendim pa u thelluar ne argumentin shkencor te termave shqiptaro - egjyptiane ose do tė analizojme fjalėt pėr te dalė ne njė pėrfundim. Kėtė kendeveshtrim na e bėn me te lehtė dalja e librit "Shqipja dhe sanskritishtja" i Petro Zhejt i cili bashke me punimet e Clirim Xhunges, idetė e R.d. Anzheli. AristiLKoles dhe libir i Xhuzepe Katapanos "Toti fliste shqip" perbejne revolucion ne gjuhesin shqiptare dhe botėrore. 22 vjete me pare ne 1984 italobreshi Katapano botoi librin e "Toti fliste shqip". Ėshtė fatkeqėsi e neglizhence qe lexuesit dhe studiuesit shqiptar nuk e kanė as ne shqip as ne italisht. Ne 8 faqe e-mail te profesor Skender Rizajt nga Prishtina bėhet permbledhja e kėtij libri nėpėrmjet internetit, argumenton se simbolet e heroglifet egjyptiane mbėshteten teresisht ne koncepte e elemente e materiale te gjuhės shqipe. Kufiri kohor i Katapanos na con 12000 vjet me para. Kėto njohuri na bėjnė te shofim terminologjinė e miteve, emrat e zotave, te njerėzve dhe vendeve me elemente dhe nėn dritėn e shqipes.
1 - Delta. Nuk mund tė thuash qe lidhet vetėm Nilin. Tasjime ajo ėshtė fjale ndėrkombėtare por ėshtė po aq e vėrtetė qe lidhet me Nilin prej dimesioneve qe kanė ky lumUcur takohet me detin. Fjala delt ėshtė plotėsisht shqipe, e saktė dhe pa hipoteze. Ėshtė simbol i koncentrimit kuptimor qe ka pasur kjo gjuhe ne zanafillen esaj te hershme veēanėrisht tek foljet. Nga folja dal krijojm-dajlan, vendi ku del peshku, diell qe do tė thotė me dal, rrjedhimisht e djela, ėshtė folja del me te cilėn. bariu nxjerr delen nga vatha, ėshtė fiksuar tek emrat Dalmaci, Delminium dhe tek Delta e Nilit., Delf, Del=Del-minium=Dalmaci
2 - Ra. Thotė autori i librit, faqja'22: Perendia Ra ėshtė moterzim i perendise diell dhe arti egjyptian e paraqet shpesh me njė disk diellor, njė rreth i vizatur mbi kryet e hyjnive. simbolizon diellin. Forma grafike e diellit ėshtė e barabarte me formėn e tingullit O qe u kthue ne simbolin e tij. Autori i kushton 17 faqe perendise egjyptiane (62 - 78). Tre pozicionet e diskut te diellit quheshin ne mėngjes Khepri, ne mesdite pak parasarke
7 - Dukuria e tabuse ėshtė trashegim nga lashtesia. Pėr fjalėt dreq, shejtan, diavolo pėr tė mos zgjuar nga gjumi spse na sjell prapesira edhe sot pėrdoren shprehjet qoftė largu ose i paudhi. Pėr vdekjen e njeriut dhe eresiren qe e shoqeron ne varr egjyptianet e lashtė (kohe e lane ishte) perdornin termin Tuati siē e pame me lartė. Po ti marnm si elemente te veēantė vėrejmė se funksioni i ndajfoljes tu=tek siē pėrdoren dhe sot e kėsaj ditė ne malesine tonė te veriut pėrdoren dhe ne anglisht to be continued = ta besh vazhdimin. Pėr pjesen ati s'ka nevojė te nxjerrim pashaporte shqiptare. Madje dhe turqit e gjeten ne territorin qe kanė sot te mbjelle nga banoret paraardhes dardano-iliro-pellazgėt dhe Mustafa Qemalin e quajtėn ati i Turqise jo babai i Turqis siē do tė shkonte turqisht. Kulti i atit ėshtė i pranuar boterish si kult iliro-pellazgo dhe simboli i tij ėshtė Enea i dardaneve te Trojes qe mbajti mbi shpine te atin plak qe nga muret e tymosur nga vellezerit e njė gjaku iliro-pellazhget te ballkanit perendimor deri sa erdhi e themeloi qytetin e Buthrotit (Butrintin) para se te themelonte Romen. Fjales at pjesa um ėshtė shtes e mėvonshme greko-latin ne Egjypt. Pra fjala Tuati ose Atum ėshtė njė eufemizem ose tabuja pėr tė mos pėrmendur fjalėn vdekje.
8 - E kam ndeshur dhe me pare ne libra te ndryshėm njoftimin se pas faraonit (fara jonė) Tutenk(h)amon ka ardhur faraoni Ai. Nuk ėshtė rastesi fonetik por perkundrasi lidhet me pėrmeri ai ne shqip. Ne njė artikull gazete mund te njoftojme se etimologjia ėshtė si veza e Kolombit. Kur gjuha kishte vetėm karaktier simbolik dhe jo analitik, sipas Petro Zhejt, simboli i njeriut mashkull ishte falusi, faliku - ai qe falet - pra organi seksual mashkullor dhe ne Egyptin e lashtė statujat ne nderim te organit te pjellshmerise mashkullore bėheshin ne formėn e tij dhe shkruheshin e formėn e germes se madhe -/- qe do tė thoshte =ėshtė burrė, ėshtė mashkull. Dhe rolin e foljes e luan shqipja A. Pra A=foIje + I organi mashkullor = AI, te cilin ne e perdorim ne rolin e peremrit te vetes III, njejes. Ne ndryshim te tijorgani qe fekondohej, organi i lindjes tek femra ishte e shprehur me simbolin e rrethit O dhe pėrmeri pėr femren ėshtė AO= ėshtė grua= ėshtė AJO. Mund te kujtojmė qe deri ne vitet '60 - "70 te shekullit te kaluar gruaja shqiptare nuk e theriste burrin ne emėr por ne vazhdim te tradites mijravjecare e quante AI= burri.
9 - Thuhet se niveli me i lartė i zhvillimit te njė gjuhe ėshtė arritur kur koncentron dhe shkurton fjalėt. Shqipja krahas fjalėve mirupafshim, tunjatjeta. lamtumire, trashėgon nga lashtesia perla koncentrimi: dal, ik, ha, pi, fie, ec, shko etj. kryesisht tek foljet. Tė kapitulli 12-te i librit, "Tri perendite e pjelloris" as autorit, as perkthyesit ne shqip s'u ka shkuar ndėrmend hymnit qe i thurin Nilit (guxojm, ndoshta nga shqipja njė yll) egjyptianet. Simboli i perteritjes se jetės, N'ili ėshtė permasur si perendi qe mbart jetėn e banoreve. Ne hymnin kushtuar atij faqja 208 lexojmė: Nderim pėr ty o Hapi Ti ujit tokat qe ka krijuar Ra Ti u jep te pine papushim tokave Ti je miku i te ngrenit e te pirit Ti je hambari i te lashtave. Le tė dalė njė egjiptolog ne te gjithė pallton e globit tokesor dhe te thotė se perendia Hapi nuk vjen nga dy folje shqipe Ha + Pi. Ne faqen 209 lexojmė: perendia Hapi pikturohet si njė burrė me floke te gjatė dhe me gjoks te renduar si te njė gruaje te moshuar. Kjo formė androgjene ėshtė ndrimi i gjinise. L.M.) nderthurte burrin dhe gruan si forca te krijimit te jetės. Ndėrsa simbolika dhe praktika e lidhin Ha = te ngrenet kur gruaja veēanėrisht ėshtė shtatezane dhe Pi = cilėsi dhe nevojė e mashkullit pėr energji. Po foljet flasin shqip dhe perendia egjyptiane Hapi ka si nun - emėr venes gjuhėn shqipe.
10 - Mati- perendia Egjyptiane (Z.M.E. faqe 173) perfaqesonte vertetesine dhe drejtesine ne mitoligjine egjyptiane. Ne konceptin mitologjik sansktrit - indian, perendia e drejtesise ishte Radamanti. Myslimano-arabet i bene metaze emrit. nderruan vendet e germave dhe e kthyen ne Ramadan. Iliro-pellazgėt perendine e drejtesis e quanin H-ak, ndėrsa egjyptianet e quanin me fjalėn shqipe Mat. C'thonė studiuesit pėr Mat-in: Ziegfried Morenz: "Mati ėshtė orientimi i drejt ne natyre e shoqeri, ēfarė ėshtė e drejt, e sakt, korrekte, ligjore, e rregullt, sistematike ėshtė drejtėsi dhe e vėrtetė ėshtė Mat" (faqe 186). Rafael Emerson: "Drejtesia te con ne rregullsi dhe prania e perendise Mat vendosi e vulosi rregull mbi kaosin ne castin e krijimit te gjithesisht" (po aty) E.A. Wallis Budger: "Mat perben konceptin me te lart moral e fizik te ligjit dhe te rendit te njohur ne Egjypt (faqe 187). quhej Ra, kur dielli varcj nc horizont dhe ne mbrėmje Atum. Germa, tingulli H ėshtė pa vlerė fuksionale, shpesh nuk lexohet si ne shumė gjuhe indo - europiane si ne Egjyptin e lasht. Khepri lidhet me shprehjen tonė ne dialektine e veriut me baze fjalėn Prin - heq udhe ose drejton. Pozicioni i dytė ne shqipen e sotme ka dy vlera. Ne fjalinė ngrehu se ra dielli merr kuptimin e rėnies se rrezeve ne njė pozicion gjeografik fillestar dhe kuptimi i dytė kur dielli varet drejt pemdimit, pra ra pas malit, pas horizontit apo ne det. Pavaresisht se me cilėn nga kėta dy kuptime ėshtė i lidhur ėshtė e tepert te komentojme faktin qe perendia Ra lidhet me foljen shqipe ra. Simboli i perendise Ra me O-ne mbi kokė ėshtė faktori mbi te cilėn ėshtė formuar fjala shqipe. O-ra si simbol i matjes se kohės dhe me vonė send, sahati qe mat kėtė kohe. Pozicioni i 3-te i kevizjes se diellit Atumi ose Tuati lidhet jo rastesisht me emrin at dhe ne mitologjine e vjetėr ėshtė shpjegim komplet i nocionit te vdekjes ndonėse te perkoheshme. Tuati ose Atumi do tė thotė dielli shkoi atje ku shkojnė etrit pėrpara femijve.
3 - Ne trevat tona dhe sot organi i shikimit, ne te folur dhe ne te shkruar ndeshet me ndryshimet dialegtore. Kėshtu Gjirokastra, Ēamėria dhe ndonjė zone e vogėl ne veri thonė siri dhe kjo ėshtė shprehje e formes se vjetėr me te cilin emerohet ky organ. Por ėshtė aq e vėrtetė qe syri i njeriut pėr hirė te formes i detifikohet me "syrin e diellit" dhe pėr shkakun se ėshtė burim i informacionit siē ėshtė dielli burim i jetės. Ne faqe 95 te librit marrim njė njoftim - gur te ēmuar qe konfirmon idenė e Katapanos dhe ngroh radhet e kėtij shkrimi: "Shumė prej simboleve qe janė gjetur ne mitologjine egjyptiane kanė origjinė jo vendore, dy prej tyre, syri dhe shtylla djed.... Dhe pse kjo shtylle shoqėrohet me Osirisin ka te ngjare qe kjo te jetė me e lashtė dhe tu perkase kohėve parahistorike te Egjyptit". Pas perendise Toti, prendesise Ra = diell miti mbi Osirisin ėshtė nga me te bukurit e legjendave te Egjyptit dhe nuk ėshtė rastesi dhe sot shqiptarėt pjesene erret te syrit e quajne iris. Vlen te kujtoj kundershtimin tim, ndoshta te vetėm me idetė dhe faktet te Spiro Kondes qe emrin - shtet Siri ose Asiri i sjell nga fjala shqipe shur - zhur. Emrat e ketyr dy vendeve janė te lidhur pazhgjithshmerisht me syrin-fjale shqipe dhe me dukurine mijravjecare te foljes shqipe, a = folja jonė =ėshtė ne dialektit te veriut.
4 - Studiuesit e mumjeve faraonike te Egjyptit kanė vėnė re se ne procesine e mumifikimit te trupave elementi mbeshtjelles ėshtė rroba e lirit. Edhe ne vargjet e Homerit heronjt pellazgo - ilir ne dy anet e ballorit te luftės se Trojes visheshin me rroba prej liri. veēanėrisht ata qe vini nga vendet fushore. Nuk mund tė themi te njėjtėn gjė pėr zonat Hire ku rriteshin te leshta si Laberi, Theprotia, Molo&ia. Po fija e linit (lirit) te kultivuar e perpunuar sipas njė teknologjie tashmė ka perenduar. Isis - thotė autori faqe 85 - pastaj nxori trupin e te shoqit nga druri dhe e mbeshtolli me njė pelhure te holle liri. Kemi emrin e njė sendi qe s'ka ndryshuar ne shekuj e fiksuar dhe tek emrat Liban, Libi dhe Libofshe. Pjeset e dyta te secilit emėr shpjegohen po me shqipen ban (bėn), bi - bėj dhe pėr te tretėn deshiroraj bo(e)fsh. Nėse do tė mbeshtetemi tek algoritmi simbolik i Petro Zhejt (libri epok. Shqipja dhe saskritishtja) do tė propozoja qe fjala li ta quajmė shqipe edhe pse emeron dy vende Arabe pranė Egjypti.
5 - Zahar Majani ne kapitullin "Etrusket (fisi vėlla iliro - pellazg) ne Egjypt", faqe 31-38 na jep dhjetra emra vendesh e njerezish me hapėsirat egjyptiane qe mė pak mundim mund te nxjerresh etimologjine nga shqipo - etruskishtja. Ne harten e faqes 9 para se te hapet delata e Nilit lexojmė emrin Gurob. Majani shkruan: "Por gjėrat me te papritura arkiologu Petri i zbuloj ne Gurob, ne qytetin e te huajve". Ne faqen 33: Mbishkrimi i arkivolit verteton se Anten Tursha (ose In-en-Tursha) qe shkelqeu ne Gurob ose me saktė ne oborrin e Ramsesit II. Petri njohu njė nga tirenasit i ardhur nga Lemnosi, (lemi) ose nga bregdeti Dardan. Emri i qytetit Gurob= Gur-o-bo= Gur ėshtė bėrė. shoqėrohet edhe me emrin tjetėr Kahun. Ndeshemi me dukurine e shqipes ku fialezaka merr dy vlera here si ndajfolje nsa dhe percjellorja e gegerishtes dhe camerishtes duke. Emrat Kahun, Karont, Kahrun formohen me shqipen nga + hyn, rron dhe ryn.
6 - Lidhje egjypto-ballkanase, populluar prej pellazgo-ilireve janė te pakta 1000 vjet para se Aleksandri i madh te pushton Egjyptin. Terminologjia dhe gjuha equajtur greke ne emrimin e qyteteve si Heliopolis, Panopolis. Filae, Hermanfis, Hermopolis kanė elemente sa greke aq dhe shqiptar. Austriaku K.Trajmer pjesen liernt e ka te argumentuar si simbol te ngrohtesis dhe sinonim te fjalės zjarr si tek Himare, Termopil=pyll i ngrohte. Ne kėtė varg kemi dhe emrin Tebe qe gjendet si toponim dhe ne Egjypt dhe ne territorin e sotėm greke kur banohej nga iliro-pellazgėt. Sipas shpjegimeve te njė emisioni shkencor ne TVSH 5.11.06 fjala Tebe nenkupton njė grumbullim artificial masė dheu me lartesi 8- 30 metro ne njė vend fushor qe perdorej pėr te mbuluar diēka, ndoshta tume varrimi ose si lartesi pėr te ngritur njė vepėr arti. Shqip do tė thotė = te bėhet. Pe e mbullim sythin e Matit me fjalėt e autorit te librit e cila s'ka nevojė pėr koment: "Ne disa vizatime, penda e shpendit e perendise Mat qėndron ne krye te shkalleve pėr te garantuar drejtėsi, hdersa zemra e te vdekurit peshohej ne anėn e kundėr te ballances ku, ishte vendosur gjithė penda e saj. Nėse zemra barazpeshonte me te vėrtetėn duke mos qenė as shumė e rėndė e as shumė e lehtė, merrte rolin e tregusit te peshores dhe njeriu gjykohej para se tė shkonte ne ferre e ne parajs. (L.M.) .Sot shqiptarėt mijra vjet pas Egjyptit te lashtė thonė Mat shtatė here e pre njė here. E kemi marrė apo na e kanė marrė? Si e shpreh sot egjymtiani konceptin e mases? Po tė mbeshtetemi tek algoritmi simbolik te Petro Zhej, unė them se nėna ėshtė shqipja dhe njerka ėshtė Egjypti. Njė egjyptolog mund te na thotė a ėshtė sot Mat simbol i matjes dhe i drejtesis?
11 - Pėr perendine Toti mund te mbeshteteshim edhe tek Xhuzepe Katapano, por po parapelqejme kėtė libėr. Bashke me Matin zėnė 22 faqe te librit. Toti (shqip sot thotė=i menēuri) pėrfaqėson te diturin, te mencurin, intelektualin, mesuesin. "Unė jam Toti, djali i madh i Ra-se te cilin e formoi Atumi, i krijuar nga Khepri. Ai shihej si krijusi i retorikes, i emrave te objekteve, i alfabetit. Ai shpiku shkrimin me hieroglife, aritmetiken, astronomine" (faqe 179) Hidhet ideja se ... Toti shkoi libirn e tij (libri i Totit) me doren e tij dhe ne te pėrfshihen dhe shpjegohen tė gjitha magjite e botės, (faqe 181)
12 - Shumė historian e gjeograf te lashtė kanė bėrė fjale pėr Numfeun= Burim gazi e zifti ne Frakull te Fierit. Tit Livi, Straboni, Plini plak, Dion Kasi thonė se burimi i gazit ndizej me shumė kur binte shi. Lengu qe s'digjej ne ajėr si gazi, ishte i zi siē janė pellgjet me siperfaqesore me nafte sot ne Marinz dhe lengu qe ishte i zi quhej pjs. Siē themi sot serre, sterre dhe italisht sera=mbrėmje, me fjalėn pis nėnkuptohej e zeza e pusit te thedhe, njė nate pa asnjė burim drite. Pus e pis janė variante te te njejtes fjale. Ne faqet e librit qe po analizojme ndeshemi me kultin e buallit te cilin Egjyptianet e lashtė e quanin Apis. Pėr tingullin A tashmė kemi folur, pis=i zi dhe me shqipen e sotme Apis do tė thotė=ėshtė i zi. Ne kushtet e Myzeqese, ku ritej bualli, nuk ėshtė pare buall me lara ose buall i kuq. Qe ky ėshtė formim sipas rregullave te gjuhės shqipe na e konfirmon Cabej kur pėr kafshen gomar nxjerr emrin a + gri, ndonėse pėr fat te keq Cabej fjalėn pis na sjell nga latinishtja. Ne faqe e librit te Robert Armorit me njė studim me te vemendshem, me njė njohje te gjuhės se lashtė te Egjyptit mund te vihen piketa me te afėrta ne rrugėn gjuhėsore qe bashkon popullin e Egjyptit me iliro-pellazgo-shqiptarėt. Nuk do tė perbente ēudi qe ne Egjypt te kėtė vdekur struktura e vjetėr iliro-pellazge dhe fjalėt te kenė mbetur jetime atje, ne kerkim te genit tė tyre te lashtė mund te gjejne nėnėn e tyre tek gjuha shqipe.pezallget jat te pellazgosur.....ata na kan ca koken n te gjitha drejtimet.....sebashku me kete zyshen ton t historis...q e' me e pellazgosur se te pellazgosurit pellazg.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Dduhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet. Tė gjitha postimet e postuara kėtu shprehnin kėndvėshtrimin e autorit dhe jo tė stafit tonė (pėrveq ne rastet kur autor ėshtė ndonjėri nga stafi).

Naki
WebMaster
WebMaster

Shteti: Republika e Kosovės
Postime: 8640
Kyējet nė forum: 14229
Regjistruar mė: 29/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi