Kroniku i pėrpjekjeve tė grekėzimit tė trojeve shqiptare nga 1600 deri sot

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kroniku i pėrpjekjeve tė grekėzimit tė trojeve shqiptare nga 1600 deri sot

Mesazh nga Naki prej Fri 18 Feb 2011, 18:30

Procesi i grekėzimit nė trojet shqiptare filloi nė shekullin tė 17(1600) kur kishat dhe manastiret greke thoshnin te shqiptarėt tė flasin “greqisht sepse ajo ėshtė gjuha e krishterėve”. Deri atėhere e shumė mė vonė, gjuha e vendit ishte shqipja, gjurmėt e sė cilės ruhen ende nė fjalorin e vendėsve. Nė shekullit tė 18, Kosma i Etolisė, njė prift grek, bėnte propagandė kundėr gjuhės shqiptare nė Ēameri e trojet tė tjera shqiptare. E mirėnjohur ėshtė “kėshilla” e tij tė Shqiptarėt: “Lini shqipen, e flisni greqisht, dhe unė do marrė gjithė mėkatet tuaja, mbi supet e mija”.
Shkollat greqishtperdoruese u shtuan shumė kur shqiptarėt filluan tė veprojnė atdhetarisht pėr lirinė e Shqipėrisė, prej 1878-s e mbrapa. Kryesisht qeveria greke nėpėrmjet perfaqėsive te saj, priftėrinjve ortodokse tė tė gjitha shkallėve dhe agjentėve tė saj shqiptarė, hapėn shkolla ne ēdo fshat krishterėsh brėnda tokės shqiptare, prej Preveze e deri ne Durrės e Tirane, pa marrė parasysh kombėsine. Mė 1883 agjenti filogrek Kristaq Zografi ne fshatin e vet hapi njė shkolle normale me konvikt me emrin “Zografia”, ne tė cilėn mėsonin dhe strehoheshin 30 nxėnės e 30 nxėnėse. Nė Tepelenė, me fondet e filogrekėve Kostandin e Vangjel Zhapa u hap njė shkollė qytetėse 5-klasėshe. Mbi hyrjen e shkolles ishte shkruar; “Ēdo krishter ėshtė grek”. Kėto fjalė pėrsėriteshin nė klasė nga mėsuesit dhe nxėnėsit para uljes nė banka,(Kujtime tė Filip Niko Spiros, dtl. 1905 nga Kėllėzi(Lunxheri). Nė Pėrmet u hap njė shkollė 6-klasėshe dhe 2 klasa pėrgatitore. Me fondet e Pavllo Mellait u hap nė Sopik tė Pogonit njė 7-klasėshe. Nė Janinė propaganda greke vazhdonte tė derdhej nėpėrmjet “Zosimesė” dhe shkollave tė tjera dhe nė rrethinat e saj nėpėrmjet manastirit tė ngritur nė Vėlla.
Krahas dhe nė mbėshtetje tė shkollave greqishtpėrhapese nė viset shqiptare vepronin shumė shkolla greqishtpėrdoruese jashtė tokės shqiptare: “I Megali tu Jenus Skoli(Η Μεγάλη του Γένους Σχολή)(Shkolla e Madhe e Kombit)” dhe “Zaption”(Ζάπτειον) nė Stamboll. Universiteti i Athines, normalja “Metekpedhis”, seminari teologjik “Rizon”(Ρίζον), “Marsalion”(Μαρσσάλιον) e shkolla tė tjera nė Athinė. Normalja e Serezit, shkolla teknike nė Patėr, “Elisavetion”(Ελισαβέτιον) dhe shkolla tė tjera nė Janinė etj. dhe normalja pėr vajza “Arsakios”(Αρσάκειος), e ngritur nga agjenti filogrek Apostol Jan Arsaqi prej Hotovės sė Pėrmetit.
Pėrpjekjet greke ishin kaq tė mėdha qė nė Shqipėri hapeshin 18% mė shumė shkolla sesa nė Skandinavi, pjesėn mė tė shkolluar tė Europės tė asaj kohe. Propagandėn greke e vuri nė dukje dhe ish-studenti i universitetit tė Athinės Aleksandėr Xhuvani. Nė letrėn e tij me dt. 25/06/1910 e botuar nė fletoren “Rrufeja” shqiptare nė Egjipt midis tė tjerave shkruante: “Ika andjeza, pasi u zuna me grekėt tė cilėt duan qi shqiptarėt t’i thonė vetes grek”.
Pas shpalljes sė pavarėsisė edhe pas vendosjes sė kufirit shtetėror greko-shqiptar, kisha greke bėnte ēdogjė tė mundur qė nė shkollat e vendbanimeve krishtere brėnda Shqiptare -sidomos tė pakicės greqishtfolese- tė ruheshin tė njėjtat tė drėjta si ato tė koheve tė perandorisė Bizantine dhe tė Sulltanatit Osman. Por sepse nė krahinat brėnda shtetit shqiptar nuk kishin mė fuqi politike, nė Janinė ngritėn njė komision kryesisht pėr pėrdorimin e greqishtes brėnda shtetit shqiptar. Nė krye tė atij komisioni u vė dhespoti i mitropolise sė Janinės, Spiridhon Vllahu -anėtar i sė vetėquajturės qeveri veriepirite, tė kryesuar nga guvernatori i Janinės, shqiptari filogrek Jorgj Kristaq Zografi- dhe me anetarė: Halevren dhe prof. Ahjilene, inspektor i pergjithshėm i arsimit te guvernatoriatit dhe mesimdhėnės nė gjimnazin e Janinės. Sekretar u vu Thanas Nathanail nga Dhrovjani, ish-mėsues ato vite nė shkollėn greqishtpėrdoruese nė Delvinė. Degėt e atij komisioni ishin: Kėshilli Arsimor nė mitropolinė e Gjirokastrės, pėrfaqėsuesit e qeverisė greke nė Gjirokastėr e Sarandė, “Eforoepitropite”(komisionet arsimore bashkiake) dhe silloget(kėshillat) arsimore nė fshatra grekfolėse.
Nė dorė tė kėshillit qendror grek nė Janinė vetėm nga pėrqindjet e “krerėve” tė arkėtuar nga hapa nė njė bankė athinase, ēdo vit viheshin 12.500 lira angleze ari. Kėsaj shume i shtoheshin tė hollat e dhėna nga qeveria greke, ato tė prejardhura nga detyrime shkollore tė vendbanimeve tė ashtuquajtura veriepirite etj. Jan K. Minga nė shkresėn me dt. 10.7.1930 dėrguar shtetit shqiptar rikujtonte se “propaganda greke “shfaqej nė mėnyra tė ndryshme, njė prej te cilave ishte edhe pagimi i rrogave dhe pensioneve tė mėsuesve vetjakė(private) dhe shtesė rrogash tė mėsuesve qeveritarė nė shkollat greqishtpėrdoruese. Madje, veē rrogės dhe pensionit, atyre u jepej edhe njė shpėrblim mujor prej 1000-1500 dhrahmish, baraz me disa napolona ari. Gjithnjė nė vartėsi tė pėrfaqesuesve tė qeverisė greke nė Gjirokastėr e Sarandė, sipas udhėzimeve dhe me te hollat e tyre ata herė pas herė ndėrmerrnin udhėtime nė Greqi dhe nėpėr shkollat e atjeshme pėrkatėse, regjistronin nxėnėsit e fshatrave tė tyre.
Kėahtu p.sh. vetėm nė vitin mėsimor 1929-1930 nė normalen e Janinės, seminarin e Vėllait, gjimnazetė Janinės, Korfuzit, Selanikut, Voshtinės, nė qytetėsėn pėr vajza nė Janinė, “Elisavetion” dhe nė universitetin e Athinės mėsonin 43 nxėnės pogonitė e pogonite, kurse nė shkollat shqiptare 14; vetėm nga Poligani nė ato shkolla mėsonin 20 nxėnės e studentė. Pogonitėt parapėlqenin mė shumė “Marasilion” dhe tregtaren e Korfuzit. Ε njėjta pamje si e Pogonit vihej re edhe nė fshatrat e Dropullit. Vetėm nga katundaria e Jergucatit(Dropulli i Sip5rm), e cila perveē vetes pėrmblidhte fshatrat Ajnikollė-Katuna, Bularat, Bodrishtė, Kakavjė, Kallogoranxi, Kerr, Klishar, Koshovicė, Llongo, Lluvinė, Pepel, Selo, Sotire, Vodhinė e Zervat, nė shkollat e Greqisė mesonin 70 nxėnės e studentė; kurse nė ato te shtetit shqiptar vetem 3. Nga fshatrat e Rrezės se Zezė: Glinė, Peshkepi e Vllahogoranxi nė shkollat e shtetit grek mesonin 17 nxėnės, nxėnėse e studentė. Me qellim qė shkollat e Greqisė te ishin sa mė tėrheqėse per nxėnėsit dhe studentėt e krishtere shtetas shqiptarė, qeveria greke i perjashtonte ata nga ēdo shpenzim shkollor. Madje edhe librat ua jepnin falas. Pėr nxėnėsit dhe studentėt nė fjalė, veē tė tjerave, shėrbenin kryesisht: Akademia Pedagogjike dhe Instituti Pedagogjik ne Janinė, shkolla e atjeshme normale, seminari normal r i Vellait dhe ata ne Korfuz e Nartė, normalja e ngritur nė Filat dhe Shkolla e Gjuhės e Tregtisė nė Stamboll.
Tė mbėshtetura fuqimisht, moralisht dhe financiarisht nga komisioni shqipėmbytės nė Janinė dhe tė furnizuara nga njė armatė e vėrtetė greqishtmbjellėse, shkollat greqishtpėrdoruese nė fshatrat e greqishtfolėsve u bėnė -shkruante Jan K. Minga nė njėrin nga raportet e vet dėrguar qeverisė.-”gazėrma tė ushtrise sė ardhėshme greke nė Shqipėri”. Kaq hapur veprohej propaganda nė ato shkolla, sa nxėnėsit nė klasa kėndonin me drejtim tė mėsuesve: “Tani na japin librat,/ nesėr pushkėn e shpatėn/ dhe nga shkollat e tua tė ndritura,/ ushtri e ndritur do dalė(hidhet)/. Tė pėrzėrė kundėrshtarėt/ nga trashėgimia,/ tė mos lėrė tė tjerė,/ nė asnjė nga qytetet e tu”.-Treguar nga Nakije Qeka(Sejko). Mbėshtetur dhe nė te dhena te tjera, Jan K. Minga nė shkresėn me dt. 10.7.1930, nė pikėn “Propaganda greke dhe masat luftarake kundėr saj”, shėnonte:
“Jemi nė dijeni tė plotė tė organizatės greke dhe tė propagandės sė kėsaj; e pra,para fakteve
te gjalla per veprimtarine e saj brenda shtetit tone, nuk mbetet as me i vogli dyshim. Po, kunder kesaj veprimtarie te vazhdueshme te mirenderthururkunder nesh, g’masa duhen marre nga ne sishteti Hreei pavarur?”.
Ne kundershtim te plote dhe te hapur me urdheresat e M.A. ne shkollat e pakices grekfolese perdorej vetem greqishtja; vec kesaj programet mesimore nuk i nenshtroheshin kontrollitte drejtorive arsimore shqiptare. I shqetesuar nga sa po ndodhte, kryemesuesi i shkolles se qendres se qarkut arsimor te n/prefektures se Camerise, Haki Tahiri, ne shkresen me dt. 12.1.1930 drejtuar M.A. shenonte: “Nuk duhet qeneato shkolla te jete i gjalle dhe te levrohet vetem mesimi i gjuhes greke -si ne kohen e qeverimit turk- kurse mesimi i gjuhes shqipe te jete i vdekur…Ne veprimtarine e tyre shkollat private grekofone qendrojne plage e pasherueshme kombetare…Kemi te drejte te veprojme jo vetem si zoter te tokes, por edhe si e lypin interesat e gjalla arsimore kombetare”(A.Q.SH. F.M.A., dos. 8. dok. 50/16). Hasan Rami(Tatezati), kryemesues i shkolles se qendres ne Konispol, ne shkresen me dt. 10.12.1930 derguar M.A., pasi vinte ne dukje se ne te kaluaren “qellimi i shkollave te huaja ishte ς’kombetarizimi i shqiptareve”, tani “keto paraqesin nje rrezikpernjesimin e edukimit dhe te ndergjegjjes kombetare dhe, deri diku, paralizojne veprimtarine e saj”. Kryeinspektori i Oborrit Mbreteror ne raportin me dt. 8.8.1932, duke bere fjale per inspektimin e vet ne qarkun e Gjirokastres, kerkonte qe shkollat vetjake ne fshatrat greqishtfolese te behehin shkolla zyrtare, duke pakesuar sa me teper shkollat vetjake, te cilat “jane folete qe ngjallin ndjenjat e kombesise greke e qe zhvillojne propaganden e njejaneksimit te deshiruarprejgrupeve Veriepirite”. Lluke Karafili, kryemesues ί shkolles qendrore, ne shkresen me dt. 3.7.1933 derguar M.A., vinte ne dukje veshtiresite e krijuara atij qarku mesimorte “rrethuar nga 3 ane prej shkoflave greke” te pertej kufirit shteteror. Ai numeronte nje per nje, sidomos institucionet arsimore greke te ngritura ne Korfuz e ne Qamerine e roberuar, te cilat zbraznin panderprerje kendej kufirit helmin grek.
te gjalla per veprimtarine e saj brenda shtetit tone, nuk mbetet as me i vogli dyshim. Po, kunder kesaj veprimtarie te vazhdueshme te mirenderthururkunder nesh, g’masa duhen marre nga ne sishteti Hreei pavarur?”.
Po, kundėr kėsaj veprimtarie tė vazhdueshme kundėr nesh, ē’masa duhen marrė nga ne si shtet i pavarur?”. Nė kundėrshtim tė plotė dhe tė hapur mė urdhėresat e vendimeve ndėrkombėtare nė shkollat e pakicės grekfolėse pėrdorej vetėm greqishtja; pėrveē kėsaj programet mesimore nuk i nėnshtroheshin kontrollit tė drejtorive arsimore shqiptare. I shqetėsuar nga sa po ndodhte, kryemėsuesi i shkollės sė qendrės sė qarkut arsimor tė n/prefekturės se Ēamėrise, Haki Tahiri, nė shkresėn me dt. 12.1.1930 shėnonte: “Nuk duhet qė nė ato shkolla tė jetė i gjallė dhe tė jepet vetėm mesimi i gjuhės greke -si nė kohėn e qeverimit turk- kurse mėsimi i gjuhės shqipe tė jetė i vdekur…Nė veprimtarinė e tyre shkollat private grekofone qėndrojne plagė e pashėrueshme kombėtare…Kemi tė drejtė tė veprojmė jo vetėm si zotėr tė tokės, por edhe si na drejtojnė interesat e gjalla arsimore kombėtare”(A.Q.SH. F.M.A., dos. 8. dok. 50/16). Hasan Rami(Tatėzati), kryemėsues i shkollės sė qendrės nė Konispol, nė shkresėn mė dt. 10.12.1930 , pasi vinte nė dukje se nė tė kaluarėn” qellimi i shkollave te huaja ishte ς’kombėtarizimi i shqiptarėve”, tani “kėto paraqesin njė rrezik pėr njėsimin e edukimit dhe tė ndėrgjegjjes kombėtare dhe, deri diku, paralizojnė veprimtarinė e saj”. Kryeinspektori i Oborrit Mbretėror ne raportin mė dt. 8.8.1932, dukė bėrė fjalė pėr inspektimin e vet nė qarkun e Gjirokastrės, kėrkonte qė shkollat vetjake nė fshatrat greqishtfolese tė bėheshin shkolla zyrtare, duke pakėsuar sa mė tepėr shkollat private, tė cilat “jane foletė qe ngjallin ndjenjat e kombėsise greke e qė zhvillojnė propagandėn tė dėshiruar prej grupeve Veriepirite”. Llukė Karafili, kryemėsues ί shkollės qendrore, nė shkresėn me dt. 3.7.1933, vinte nė dukje veshtirėsitė e krijuara nė atė qark mesimor tė “rrethuar nga 3 anė prej shkollave greke”. Ai numėronte institucionet arsimore greke tė ngritura nė Korfuz e nė Ēameri, tė cilat zbraznin pandėrprerje helmin e propagandės greke.
Burimi Tiranalive.com

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ju lutem rrespektoni rregulloren. » kliko kėtu «:
Rrespektoni rregulloren * Rrespektoni stafin * Rrespektoni anėtarėt tjerė * Shiqoni temat para se tė hapni njė tė re, mos hapni tema tė dyfishta * Pėrmbaju temave * JO Politikė nė kėtė forum * Mos ofendoni anėtarėt dhe stafin * Adminet dhe Moderatorėt duhet rrespektuar dhe vendimet e tyre janė tė prera* Antarėt e Stafit kanė tė drejtėn tė fshijnė, redaktojnė, lėvizin ose mbyllin tema tė caktuara (pa paralajmėrim) qė shkelin rregullat e forumit. Dduhet ta keni parasysh se ėshtė e pamundur qė tė vėrehen dhe tė modifikohen tė gjitha mesazhet. Tė gjitha postimet e postuara kėtu shprehnin kėndvėshtrimin e autorit dhe jo tė stafit tonė (pėrveq ne rastet kur autor ėshtė ndonjėri nga stafi).

Naki
WebMaster

Shteti: Republika e Kosovės
Postime: 8663
Kyējet nė forum: 14469
Regjistruar mė: 29/05/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi