Dhuna nė Familje

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Dhuna nė Familje

Mesazh nga Kle@Love prej Fri 28 Oct 2011, 12:53 am

Ai abuzonte edhe me femijet. Mua nuk me behej vone ne me donte apo jo. E vetmja gje qe doja prej tij ishte qe te pakten te donte femijet e vete. Ai nuk e donte djalin tone te madh sepse njerezit thonin se ai me ngjante mua.

Femijet duhet te gezohen dhe jo te kene frike kur vjen babai ne shtepi. Femijet e mi e kishin frike te jatin. Kur vinte ai ne shtepi ata rrinin urte. Nje dite, kur im shoq po me rrihte, djali im i madh rrembeu thiken dhe donte ta vriste, por une munda qe ta ndaloj ate ne kohe.

Im bir me thoshte shpesh, me mire te vdes.
( Rudina 36 vec nga Berati, e divorcuar, nene e tre femijeve, e papune).

Pasojat e dhunes ne familje

Nese nje femije do ta urreje te jatin vetem sepse rri gjithmone turi varur, imagjino se c neveri do te ndjeje ai per nje baba qe gjithe kohes i bertet mamase se tyre dhe vete atyre.

Por ndikimi i dhunes nuk eshte vetem urrejtje apo neveri. Nje femije qe behet deshmitare i i goditjeve te nenes , te sjelljeve komplet te papergjegjshme te babait te tyre, perjetojne ngjarjr qe nuk mund te perballohen nga mosha e tyre.

Prandaj shkaktojne trauma jo vetem tek gruaja qe rrahin apo i bertasin, por edhe tek femijet te cilet jane te pafuqishem per te gjykuar apo ndaluar veprimet e te jatit.

Dhuna mizore shpesh drejtohet edhe drejt femijes i cili tromakset nga rripi i babait dhe i jep nje efekt te tille tmerri, sa edhe kur eshte ne gjume shqetesohet, dridhet nga ankthi dhe urinon.

Po keto babai itij as nuk di ti vleresoje se cpasoja mund ti japin personalitetit te femijes e as nuk can koke fare.

E si mund te besoje tek bota femija i gjore kur as tek babai qe eshte femije i afert nuk ka besim. Nese babai nuk i shfaq as shenjen me te vogel te miredashjes te mirekuptimit si mund ta si mund te kete miredashje tek te tjeret qe nuk i ka asgje.

Keshtu femija rritet i terhequr nga shoqeria ne dem te tij. duke shfaqur agresivitet ne shoqeri dhe nje mungese kompetence sociale. Te vetmet qe e vene re me shqetesim kete jane nenat e tyre. Ato mundohen ti konpensojne keto efekte negative duke u munduar ti konpensojne sjelljet e femijeve te tyre.

Mundohen te mos shfaqin dhimbjen e tyre per te mos shkaktuar pasoja tek femijet. Ato perpiqen te kene me shume vetekontroll ne marredhenie me femijet. Pavarsisht se goditjet dhe ofendimet ja bejne shume te veshtire kete.

Ato e dine se pa kete vetkontroll qe i shoqi ia sulmon dhe ia dobeson pak nga pak, nuk do te bejne sic duhet rolin e tyre prinderor. Mundohen te mos qajne kur i shoqi irreh, vetem qe femijet mos ti degjoje dhe te merziten.

Ne nje shtepi ku ka dhune ndaj gruas ka edhe abuzim ndaj femijes. Femijet jane gjithmone te frikesuar apo ne gjendje bezdie te padurueshme kur babai eshte ne shtepi. Ditet kur babai eshteme i qete dhe nuk e hap gojen, i duken si te bekuara nga zoti.

Megjithate shume femije priren te imitojne babane e tyre me vone. Ata mund te behen viktima te dhunes ose dhunues. Nese te tjeret nuk i japin ate qe duan, atehere ata kembengulin me force dhe bertasin sic ka bere babai i tyre. Behen shume kokeforte ne familje dhe me shoket. Priren te jene ngacmues te bashkemoshatareve. Jane shume te pabindur si ne shtepi edhe ne shkolle.

Rezultatet ne shkolle jane shume te dobta, sepse dhuna qe shohin ne shtepi i dobeson shpirterisht dhe i trishton, i con ne plogeshti shirterore, apati. Keta femije nuk pelqejne te luajne, nuk duan levizjen, nuk duan te rrine me shoket, te shoqerohen me ta. Pelqejne te rrijne ne shtepi dhe te mos dalin vec ne raste te rralla. Duken gjithnje te ndryshem nga femijet e tjere dhe kete femija e kupton edhe vete duke bere keshtu qe ai te kete nje paradigme te demshme per veteveten.

Ata kane gjithmone ndjesine se dicka e keqe do tu ndodhe dhe ky ankth i torturon vazhdimisht sidomos kur jane ne prani te bbait te tyre.

Shpesh ata jane te merzitur dhe kalojne caste depresioni per cdo gje te vogel qe u ndodh. Gjate gjithe kohes nuk kane deshire te flasin, i sheh gjithmone te heshtur.

Ata ndjehen fajtore dhe te turperuar nga dhuna qe ushtrohet mbi ta. Kjo i shton problemet e tyre emocionale dhe te sjelljes. Fillojne te shfaqin sjellje te tilla si genjeshtra, zenka, ngacmime etj.

Vetevleresimi dhe humori bien vazhdimisht.

Pervec ketyre femijet qe behen deshmitare te dhunes ne familje shfaqin edhe probleme psikosomatike si dhimbja e kokes, e barkut, probleme me gjumin etj. shume nga keta behen persona pa respekt per dinjitetin e te tjereve.

Ata rebelohen vazhdimisht, edhe kunder babait per te mbrojtur nenen e tyre.

Nje nene 43 vjecare me tre femije thote: “Femijet e mi jane zene shpesh me te jatin. Me thene te verteten ata e kane ndaluar ate ne shumicen e rasteve duke u perpjekur te me ndihmojne”.

Egziston rreziku qe femijet qe jane deshmitare te dhunes ne familje si nje mjet per zgjidhjen e konflikteve, te behen edhe vete te dhunshem si ne shembullin e meposhtem: ”

Per femijet eshte shume e veshtire qe ti shohin prinderit e tyre duke u zene. Per femijet e mi ishte shume veshtire te me shikonin ne te tilla kushte per shkak te babait te tyre.

Ata e urreni ate kur shikonin fytyren time me gjak. Djali im donte ta rrihte te atin per te me mbrojtur. Une futesha ne mes te tyre. Une ndjehesha keq qe im bir donte te godiste te atin, edhe pse ai me kishte abuzuar ne menyre te tmerrshme”.

Nje ndikim tjeter shume negativ i dhunes ne familje eshte shthurja e femijeve kur rriten.

Shume femije behen pre e alkolit dhe droges duke shfaqur varesi te forta ndaj tyre. Me kete rritet ndjenja e tyre e padobishmerise dhe e pamjaftueshmerise duke e bere nje qenie rebele, te depresionuar dhe me vetevleresim zero.

Njerezit pyesin me cudi: Pse k kaq femije te dhunshem rugeve te Shqiperise?

Pse ka kaq femije qe nuk duan as te shohin me sy deren e shkolles, por rrine gjithe diten verdalle duke pire cigare dhe droge?

Sepse familja eshte e dhunshme, sepse me te medhenjte dhunojne. Ja pse rrite numri i ketyre. Femijet nuk lindin te dhunshem, por ata behen te tille. Ky fakt eshte plotesisht i vertete. Nese cdo sjellje tjeter qe verehet tek femijet eshte marre nga me te rriturit atehere edhe dhuna nga ata eshte mesuar.

Si shpjegohen simpatite apo antipatite qe nje individ ka per nje sjellje te caktuar? Mos e ka gje te lindur personi antipatine per vjedhjen? Jo, por e meson nga shoqeria se eshte dicka e keqe. Keshtu femija kopjon tamam si majmuni simpatine apo antipatine ndaj dhunes.

Pra eshte vete dhuna shkak i nje personaliteti agresiv. Konfliktet jane te pranishme ne cdo vend apo familje. Eshte naivitet te thuash se duhet ti shmangesh konflikteve apo te besh qe ato te mos lindin. Ato do te ndodhin ne cdo kohe apo vend dhe nuk mund ti shmangesh.

E vetmja gje qe mund te beje njeriu eshte ti zgjidhe ato. Dhe ti zgjidhe me menyra pozitive pa u perqendruar jashte rrethit te tij te ndikimit ku nuk mund te ndryshoje apo te beje asgje.

Mirepo njerezit cfare bejne? Mundohen ti zgjdhin konfliktet familjare me dhune, agresivitet ne sy te femijeve. Jane po keta femije, pak me fytyre me te zhvilluar tashme se ca kohe ka kaluar, qe po planifikojne te vjedhin nje shtepi, po sulmojne kot nje person, po perdhunojne nje vajze, po vrasin nje njeri kot. E cfare po i kushtojne ti bejne te gjitha keto? Nuk eshte problem as burgu as vdekja per keta, se jeten kot e kot po e kalojne, jane asgje, i eshte merzitur jeta.

Prandaj pervec denimeve me burg e te tjera, shoqeria jone duhet te perqendrohet me shume ne eliminimin e dhunes ne familje per te miren e tyre dhe te gjithe shoqerise.

Studimet psikologjike tregojne se femijet e keqtrajtuar nga prinderit e tyre behen me vone prinder keqtrajtues per femijet e tyre. Femijet qe braktisin shtepine, qe futen ne banda kriminale, kane mosmarreveshje me familjen e tyre.

Keto mosmarreveshje rrisin gjithmone friken e tyre. Ata nuk dine me se c eshte e drejte dhe c eshte e gabuar. Kjo pasiguri i torturon gjithmone e me shume. Keto krijojne turbullime tek femija, sepse ai beson se prinerit nuk mund ta mbrojne ate. Prandaj ata kerkojne mbrojtje tek grupet e bashkemoshatareve dhe jo me tek prinderit e tyre.

Disa cilesi qe femija i merr dhe qe i mban prezente gjate gjithe jetes, ose te pakten per nje kohe te gjate jane: Frika pasiguria, ngadalesimi i mendjes se lire etj. Keto i merr cdo femije qe jeton ne nje familje te dhunshme.

Eshte e vertete se prinderit kane shume preokupime dhe nuk kane menduar apo nuk dine te vleresojne menyren e komunikimit te tyre te cilen e transmetojne edhe tek femijet.

Por ka shume menyra per ti ndergjegjesuar ata. Nje pjese nga shoqeria jone mund te ndikoje mbi pjesen tjeter duke e transformuar ate ne nje shoqeri qe di et sillet ne menyre korrekte.

Kjo pjese mund tia dale edhe pse eshte shue e paket ne numer. Bile keta jane te vetmit qe mund te ndryshojne gjithcka.

Shume filma ose emisione televizive sot jane thjesht nje histori e bukur dhe emocionuese. Por shume mire keto mund te kthehen ne edukative pa e humbur pjesen e tyre terheqese. Keshtu do te mund te informojne mendjen dhe te argetojne. Duhet te mesojne se truri i femijeve thith cdo gje qe u serviret. Femijet sic mesojne cdo dite dicka te re, ashtu edhe bejne shume gabime.

Por nese pas cdo gabimi qe femija ben prindi perdor dhunen fizike apo psiqike, atehere truri i femijes do te rregjistroje se pas cdo gabimi duhet perdorur dhune.

Keshtu edhe kur te rritet nese ndonje shok, i aferm apo koleg do te krijoje kunershti apo mospajtime me te, ai do te perdore dhunen.

Por nese prindi femijes se tij pas cdo gabimi i shpjegon si ndodhi dhe perse nuk duhet te perseritet me, atehere dhe femija do te mesoje komunikimin e lire dhe te pergjegjshem dhe kur te rritet nuk do ti ndreqe me mospajtimet e tij me xheste te dhunshme si qente.

Prinderit si krijues te brezit te ardhshem kane edhe pergjegjesine kryesore ti japin femijeve formim te rregullt dhe te mos krijojne personalitete agresive dhe boshe, te padobishem dhe te demshem per veten e tyre dhe per shoqerine.

Burimi i Temes mare shkencashkences.wordpress.com

Kle@Love
Super Anėtarė
Super Anėtarė

Shteti: Durres
Postime: 6659
Kyējet nė forum: 13254
Regjistruar mė: 15/01/2009
Profesioni: Arkitekte

Shiko profilin e anėtarit http://www.klealove.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhuna nė Familje

Mesazh nga Katilja prej Mon 15 Jul 2013, 12:13 pm

Ky fenomen vazhdon tė trajtohet nga shumica e popullsisė si njė problem privat, qė i pėrket vetėm familjes, dhe jo shoqėrisė. Megjithė punėn ndėrgjegjėsuese qė ėshtė bėrė veēanėrisht gjatė dhjetė viteve tė fundit pėr tė sensibilizuar publikun, qėndrimet ndaj dhunės nuk kanė ndryshuar shumė. Vėshtirėsia e studimit tė fenomenit rritet edhe mė shumė po tė kemi parasysh se fenomeni ndodh “prapa dyerve tė mbyllura”1. Si i tillė, ai ėshtė i vėshtirė pėr t’u vėzhguar dhe studiuar nga afėr. Vetėm rreth 5 pėr qind e grave tė dhunuara nė gjirin e familjes denoncojnė dhunėn e ushtruar ndaj tyre. I vetmi burim informacioni mbetet nė shumicėn e rasteve vetė viktima, e cila nė ēdo rast nuk ėshtė e ēliruar nga paragjykimet dhe stereotipet qė ekzistojnė nė shoqėri apo nė komunitetin ku ajo /ai bėn pjesė. Dhuna nė familje vetėm nė raste tė rralla pėrcaktohet dhe penalizohet si krim brenda familjes duke mos u paraqitur kėshtu nė statistikat zyrtare. Dhuna ndaj gruas ėshtė njė problem kompleks qė pėrfshin mė shumė se sa njė akt nė vetvete nė marrėdhėniet personale mes burrit dhe gruas. Ėshtė njė problem social me pėrmasa tė gjera qė i ka rrėnjėt nė qendrimet historikendaj gruas dhe marrėdhė nieve martesore. Socializimi i grave dhe burrave nė shoqėrinė tonė dhe caktimi i grave nė role dhe pozita inferiore qė i mbajnė gratė tė varura ekonomikisht, i bėjnė gratė me vunerabėl ndaj dhunės se burrave me tė cilėt jetojnė. Ky viktimizim i grave nga bashkėshortėt e tyre pėrforcohet nga gjendja ekonomike, mentaliteti dhe tradita, ndėrgjegjėsimi jo i mjaftueshėm i njerėzve mbi dhunėn nė familje, por edhe nga mungesa e njė ligji specifik pėr dhunėn nė familje. Ndėrsa dhuna ndaj gruas po bėhet gjithmonė dhe mė shumė problem shqetėsues nė shoqėri, pasi shumė burra ndihen tė kėrcėnuar nga koncepti i lirisė sė grave. Studimi i dhunės nė familje vėshtirėsohet po tė kemi parasysh edhe njė numėr mitesh qė nuk lejojnė depėrtimin nė thelbin e problemit. Kėshtu, nė komunitete dhe ambiente tė ndryshme sociale ndahen mendime se “dhuna prek vetėm njė shtresė apo grupe tė caktuara”, “dhuna ėshtė njė problem i tė varfėrve”, “gratė e dhunuara kanė personalitete tė caktuara qė e nxisin ushtrimin e dhunės nga bashkėshorti”, “gratė e dhunuara qėndrojnė nė marrėdhėnie tė dhuns hme sepse ato e pranojnė dhunėn”, “dhuna ėshtė rastėsore dhe ndodh shumė rrallė” etj. Tė dhėnat mbi pėrhapjen e fenomenit tė dhunės nė familje vazhdojnė tė jenė tė kufizuara. Kėshtu komisariatet e policisė, zyrat juridike, qendrat e kujdesit shėndetėsor dhe ato tė shėrbimeve sociale nuk janė tė detyruara me ligj tė grumbullojnė dhe prezantojnė tė dhėna mbi dhunėn. Shqipėria ėshtė njė nga vendet e pakta nė Europė qė nuk regjistron, publikon dhe prezanton zyrtarisht rregullisht tė dhėna mbi pėrmasat dhe pėrhapjen e kėtij fenomeni. Dhuna nė familje dhe nevoja pėr njė strategji kombėtare dhe plan veprimi Dhuna nė familje ėshtė njė problem qė prek tė gjitha shtresat dhe grupet e shoqėrisė, pa dallim race, etnie, niveli ekonomik, zone gjeografike, besimi fetar, moshe, etj. Nga tė dhėnat nė nivel botėror, tė mbledhura nė dhjetė vietet e fundit rezulton se dhuna ndaj grave ėshtė njė pengesė nė proēesin e zhvillimit tė shoqėrisė njerėzore. Llogaritja e kostove social ekonomike tė dhunės nė familje, pėrbėn njė ndėrhyrje strategjike nė ndėrgjegjėsimin e politikėbėrėsve pėr rėndėsinė dhe efektivitetin e parandalimit tė saj. Duke qenė se dhuna nė familje ėshtė njė ēėshtje tepėr sensitive nė vende dhe rajone tė ndryshme, pėr adresimin e saj duhen programe dhe strategj i nė pėrputhje me kulturėn e tyre. Dhuna nė familje ėshtė njė fenomen mjaft i pėrhapur nė shoqėrinė shqiptare dhe si rrjedhojė, ėshtė pėrgjegjėsia e shtetit, komunitetit dhe individėve tė ndėrmarrin veprimet e nevojshme pėr ta ndaluar atė. Ėshtė e domosdoshme qė qeveria tė ndėrmarrė inisiativat e duhura kundėr kėtij fenomeni nė mėnyrė qė tė respektojė dhe plotėsojė tė drejtat themelore tė grave dhe fėmijėve si pjesė e tė drejtave tė njeriut. Pavarėsisht nga inisiativat dhe aktivitetet e organizatave tė ndryshme, veprimet e ndėrmarra nga shteti kanė mundėsinė tė unifikojnė dhe tė konsolidojnė kėto pėrpjekje dhe pse jo t’i nxisin dhe promovojnė. Ekistojnė njė sėrė argumentash tė cilėt kėrkojnė tė tėrheqin vėmendjen e politikėbėrėsve lidhur me marrjen e masave parandaluese dhe luftėn kundėr dhunės nė familje. Argumenti i drejtėsisė: Ēdo individ duhet tė gėzojė tė drejtėn themelore pėr tė jetuar i/e lirė dhe i/e paprekur nga dhuna. Argumenti i efiēencės: Ndėrsa nė rastet e dhunės nė fa milje duhet treguar kujdes i veēantė ndaj viktimės, politikbėrėsit duhet tė mbajnė nė konsideratė faktin se efektet e dhunės ndjehen nga e gjithė shoqėria. Argumente tė cilėsisė sė jetės: Gratė qė arrijnė t’i mbijetojnė dhunės sė ushtruar nga bashkėshortėt, nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve vuajnė nga probleme shėndetėsore, psikologjike dhe fizike. Nė kėto kushte dhuna nė familje nuk mund tė injorohet si problem social, por edhe shėndetėsor. Argumenti i reagimit zinxhir: Efektet fizike dhe psikologjike tė dhunės pėrfshijnė ēdo fushė tė jetės. Ajo mund tė ēojė nė izolim social, sjellje josociale, vėshtirėsi ekonomike dhe transmetim tė modelit tė dhunshėm tek fėmijėt.

Shteti Shqiptar, nė kuadėr tė detyrimeve ndaj shtetasve tė saj duket tė respektojė, mbrojė, plotėsojė dhe promovojė tė drejtėn e tė gjithė shtetasve pėr tė jetuar njė jetė pa dhunė. Hartimi dhe zbatimi i njė Strategjie Kombėtare mundėson: Kordiminin dhe bashkėrendimin e strategjive dhe pėrpjekjeve ekzistuese tė tė gjitha departamenteve dhe institucioneve qeverisėse tė ministrive tė ndrys hme dhe organizatave jo-qeveritare nėn njė tė vetme pėr tė parandaluar dhe luftuar dhunėn nė familje. Parandalimi i dhunės nė familje angazhon struktura tė ndryshme publike dhe private pėr tė diskutuar dhe zgjidhur ēėshtjet e arsimimit, shėndetit, punėsimit,

    drejtėsisė, familjes, fėmijėve, tė moshuarve, tė shėrbimeve sociale, pėr mė tepėr proēesit tė zhvillimit tė njė shoqėrie. Strukturat ligjbėrėse dhe ekzekutive dhe organizatat jofitimprurėse, kanė tė gjitha funksione specifike dhe strategjia kombėtare dhe plani pėr veprim i unifikojnė kėto dhe ndajnė detyrat dhe pėrgjegjėsitė e secilit.


    Dhuna nė familje, kundrejt pjesėtarėve tė ndryshėm tė saj, bėn qė nė shumė raste pėrdhunimi dhe ngacmimet seksuale tė adresohen nė mėnyrė tė veēantė nga ligji, ndėrsa rrahja dhe neglizhimi i fėmijėve nė njė mėnyrė tjetėr. Njė strategji e kombėtare do tė bėnte qė tė gjitha format e dhunės nė familje tė identifikoheshin, tė pėrcaktoheshin saktėsisht shkaqet e kėsaj dhune dhe tė prezantoheshin mėnyrat se si ky problem kaq kompleks do tė adresohej nga ligji, politikat sociale dhe programet qė do tė realizoheshin nga tė gjitha grupet e interesit. Strategjia Kombėtare duhet tė sigurojė se:


    Tė gjitha format e dhunės nė familje janė tė adresuara nė mėnyrėn e duhur;


    Tė gjitha nevojat (kulturore, etnike, gjeografike, etj) tė viktimave tė dhunės janė tė adresuara;


    Ekziston dhe implementohet njė pėrqasje tė qė ndrueshme dhe koherente pėr tė parandaluar dhunėn nė familje;


    Njė pjesė e buxhetit tė shtetit pėrdoret pėr tė parandaluar dhe adresuar dhunėn nė familje.




------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Aleatja Me E Mir Esht Koha sepse tgjith u larguan ndersa Ajo Me Hapi Syt Qe tshihja ate qka mrrethonte....
Nuk Marr Hak Thjesht Te Kthej Nderin...
Respekti Me Njerezit E Gabuar Defekti Qe Duhet Eliminuar.
..
Only Good Can Judge Me'And You Athers Fuck .....
(Mār'Gŭxīmīn Me'Godīt-Kŭnderšhtārīn Ńk'uhapźm-Ńrrug Po'iŃgrźj-Lapīdārin)

Katilja
Moderator
Moderator

Shteti: Burrel
Postime: 1133
Kyējet nė forum: 2826
Regjistruar mė: 17/02/2013
Profesioni: forumxhie

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhuna nė Familje

Mesazh nga Katilja prej Mon 15 Jul 2013, 12:14 pm

1. Dhuna nė Familje dhe Format e Saj
Ēfarė ėshtė dhuna nė familje?
Familja tradicionale zakonisht pėrkufizohet nga sociologėt si njė grup individėsh i lidhur nga gjaku ose nėpėrmjet martesės, qė jeton bashkė, bashkėpunojnė ekonomikisht dhe ndajnė pėrgjegjėsitė pėr tė rritur fėmijėt e pėrbashkėt. Familja ėshtė gjithashtu njė njė grupim privat individėsh, marrėdhėniet dhe sjelljet e tė cilėve janė tė padukshme pėr tė tjerėt; njė organizim social kompleks qė konsiston nė shumllojshmėri rolesh dhe statusesh; dhe sė fundmi marrėdhėniet ndėrmjet anėtarėve tė njė familje janė mė intime, mė emocionale dhe mė tė ndjeshme.5 “Nė kohėn tonė familja e ka humbur “qetėsinė” e cila pritet ta karakterizojė. Ajo ėshtė e kėrcėnuar jo vetėm nga faktorė tradicionalė, si vdekja, sėmundjet, katastrofa tė ndryshme, varfėria, etj., por dhe ata “jo tradicionalė” si sjelljet devijante, konfliktet gjithfarėshe, dhuna, alkolizmi, pėrdorimi abuziv i drogės, braktisja, sėmundjet seksualisht tė trasmetueshme, etj.” 6 Pra familja ėshtė njė strukturė qė pėrmbledh njė mori marrėdhėniesh dhe rolesh dhe si e tillė ėshtė e ndjeshme nga dhuna qė ushtrohet brenda saj. Duke u bazuar nė vlerat universale tė familjes, Organizata e Kombeve tė Bashkuara e pėrkufizon dhunėn nė familje si njė akt qė rezulton, ose ka shumė mundėsi tė rezultojė nė dėmtim fizik, seksual ose mendor duke pėrfshirė kėrcėnime ose akte tė ngjashme, shtrėngimet ose heqjen arbitrare tė lirisė7. Dhuna nė familje ėshtė njė nga format e krimeve mė pak tė raportuara dhe zakonisht konsiderohet si njė ēėshtje private, si rrjedhojė nuk dihet me saktėsi pėrmasat dhe frekuenca e fenomenit. Megjithatė studimet e kryera tregojnė se dhuna nė familje, sidomos ajo ndaj grave dhe vajzave, ėshtė rritur gjatė periudhės sė tranzicionit. Vėshtirėsia e grumbullimit tė informacionit mbi dhunėn nė familje vjen dhe si pasojė e gjendjes ekonomike tė viktimave, tė cilat nė shumė prej rasteve janė tė varfra (sidomos nė vendin tonė) dhe janė individėt tė cilėt kanė aksesin mė tė kufizuar ndaj informacionit pėr tė drejtat e tyre, shėrbimeve sociale, ndihmės juridike apo dhe vėmendjes sė medias. Ekzistojnė disa forma tė dhunės , ndėr tė cilat mė poshtė janė renditur ato mė tė pėrhapurat nė Shqipėri, bazuar edhe nė pėrvojėn e qendrave tė shėrbimit nė ndihmė tė grave dhe vajzave tė dhunuara: Dhunė Fizike pėrfshin: shtyrje, goditje, gėrvishtje, , mbylljen nė shtėpi, goditje me objekte tė forta, kėrcėnim me thikė ose me armė tjetėr, refuzim pėr ta ndihmuar gruan kur ėshtė shtatzėnė ose e sėmurė, tentativė pėr vrasje deri nė formėn mė tė rėndė, vrasjen. Forma tė dhunės fizike janė edhe pėrpjekjet pėr tė kontrolluar e monitoruar lėvizjet e gruas. Gratė qė dyshohet se nuk janė “tė rregullta” dhe “korrekte” nė marrėdhėniet bashkėshortore shpesh bėhen viktima tė formave ekstreme tė dhunės fizike.Ato jo vetėm janė rrahur, lidhur me litar, por ju janė shuar cigare nė trup, janė tėrhequr zvarrė, ju janė thyer eshtrat ose janė lėnė natėn jashtė derės sė shtėpisė tė vetme dhe tė dhunuara. Dhuna fizike nė pėrgjithėsi ushtrohet duke filluar nga forma t mė tė lehta pėr tė arritur deri tek ato mė ekstremet. Dhunuesit janė tepėr testues dhe tė kujdesshėm me rritjen e nivelit tė dhunės. Pėrgjithėsisht kjo formė e dhunės takohet pas vitit tė parė tė martesės, gjatė shtatzėnisė, pėr t’u pėrshkallėzuar pas lindjes sė fėmijės sė parė e pėr tė vazhduar gjatė gjithė jetės bashkėshortore nėse gruaja nuk e kundėrshton atė ose nuk gjen njė mėnyre pėr tė shpėtuar prej saj. Tė dhėnat tregojnė se njė numėr i konsiderueshėm grash, viktima tė dhunės nė familje, e kanė pėrjetuar atė qė nė familjen e origjinės. Viktimat tregojnė se edhe nėnat e tyre janė abuzuar njėsoj nga bashkėshortėt dhe kurrė nuk e kanė kundėrshuar atė. Ēfarė ėshtė edhe mė e dhimbshme, ndonėse kėto nėna janė lutur pėr njė jetė mė tė mirė tė vajzave tė tyre, prapėseprapė ju kanė dhėnė atyre mesazhin se “burrat duhen duruar”.
Marre nga : Stopvaw.org

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Aleatja Me E Mir Esht Koha sepse tgjith u larguan ndersa Ajo Me Hapi Syt Qe tshihja ate qka mrrethonte....
Nuk Marr Hak Thjesht Te Kthej Nderin...
Respekti Me Njerezit E Gabuar Defekti Qe Duhet Eliminuar.
..
Only Good Can Judge Me'And You Athers Fuck .....
(Mār'Gŭxīmīn Me'Godīt-Kŭnderšhtārīn Ńk'uhapźm-Ńrrug Po'iŃgrźj-Lapīdārin)

Katilja
Moderator
Moderator

Shteti: Burrel
Postime: 1133
Kyējet nė forum: 2826
Regjistruar mė: 17/02/2013
Profesioni: forumxhie

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhuna nė Familje

Mesazh nga Katilja prej Mon 15 Jul 2013, 12:15 pm

Mjaft fakte provojne se ne familjen shqiptare te diteve tona, femijet rralle u nenshtrohen formave te ndryshme te dhunes se prinderve te tyre se paku deri ne fund te moshes se adoleshences. Te dhenat qe jane marre nga anketimet pohojne se ndaj femijeve te tyre ushtrohet dhune jo vetem nga babai, po edhe nga nena, si ne familjet shqiptare rurale, ashtu dhe ne ato qytetare. Madje si baballaret edhe nenat jane pothuaj njelloj te dhunshem ndaj femijeve te tyre. Nenat ushtrojne me shume dhune ndaj vajzave te tyre, duke e justifikuar kete me mendesite se dhuna eshte e domosdoshme si mjet detyrimi qe vajzat te mos marrin rruge te keqe, se dhuna ka shpetuar shume vajza adoleshente nga degjenerimi e kausi shoqeror qe perjeton Shqiperia, se dhuna ndaj vajzave eshte pjese e pergjithesise dhe e kontrollit te nenave ndaj tyre, se vajzat me mire te zemerohen me nenat, qe i detyrojne dhe me dhune te shkojne ne rruge te mbare, se sa ti mallkojne gjithe jeten per shkarjet nga leshimet liberale te tyre etj.

Psh: Nje nene qe ushtronte sistematikisht dhune ndaj vajzes se saj gjimnaziste, per t'a shtruar sic shprehet ajo ne nje bisede me koleget e saj, petagoge ne universitetin e Tiranes, nder te tjera thote:

Une e qelloj dhe do ta qelloj time bije deri ne diten qe ajo do te marre diplomen e Universitetit.
Une do te perpiqem ta ruaj vajzen time nga ky mjedis i infektuar me gjithfare “virusesh” shoqerore qe shkaktojne trauma te pariparueshme, vecanerisht per vajzat. Lus perendine te mos mbylle syte pa e diplomuar time bije. Ne shoqerine shqiptare diploma e universitetit, jo vetem te jep tjeter personalitet, por eshte edhe nje fare mburoje prej te ligave qe te vijne dhe andej nga nuk i pret.Ceshtja e ndikimit te dhunes se prinderve ndaj femijeve dhe adoleshentet eshte nje nga me te nderlikuarat e me te diskutuarat jo vetem ne studimet sociologjike, psikopetagogjike etj, por edhe ne bisedat e perditshme. Diskutime te tilla gjallerohen ndjeshem ne periudha ndryshimesh te vrullshme shoqerore e kulturore.
Studiues te ndryshem kane sjelle argumente te shumellojshme pro dhe kunder funksioneve afirmative dhe disfunksioneve te dhunes se prinderve te ushtruar ndaj femijeve te tyre. Te dhenat e ketij anketimi provojne se mjaft prej grave, ne familjet ku jane rritur, kane perjetuar dhunen e prinderve dhe jane te prirura te justifikojne ushtrimin e dhunes ndaj femijeve te tyre. Rreth 62.10% e grave vleresojne kryesisht funksionet pozitive te dhunes te ushtruar nga prinderit ndaj femijeve, qe i detyron ata te shmangin gabimet ose fajet e te jene me te disiplinuar, si faktore qe i mbron nga shkarjet morale dhe nga perdorimi i droges.

Nje bashkeqytetare thote:

“Ndoshta ne shqiptaret e perdorim dhunen ndaj femijeve edhe ngaqe jemi te stresuar ose me sakte te friksuar per te ardhmen e femijeve tane. Pasi e perdorim dhunen ndaj femijeve behemi pishman si dreqi, por edhe te mos e perdorim dhunen friksohemi me shume kur mendojme se femijet mund te futen ne ndonje qorrsokak, prej ku nuk mund te dalin gjithe jeten.”…
Prinderit ne Shqiperi, vecanerisht nenat ushtrojne dhune ndaj femijeve te tyre ne moshen e adoleshences si mase profilaktike, per t'i mbrojtur ato nga leproza e veseve te shumta qe kane molepsur shoqerine e diteve tona. 17,62% e te anketuarve pohojne se dhuna e ushtruar nga prinderit u ndrydh mendimet dhe aftesite krijuese te femijeve dhe shkakton trauma psikike te pariparueshme.
Pervoja jetesore dhe studimet social-psikologjike tregojne se, vecanerisht djemte, qe ne femijeri dhe ne moshen e adoleshences kane qene te ekspozuar ndaj dhunes familjare te ushtruar drejtperdrejt ndaj tyre, ose ndaj anetareve te tjere te familjes. Ky perfundim konfirmohet dhe nga gjeografia sociale e kronikes se zeze ne realitetin shqiptar. Sipas te dhenave qe gjenden ne zyren e statistikes te prokurorise se pergjithshmete republikes se Shqiperise gjate vitit 1998 rreth 41.1% te krimeve kunder jetes se tjetrit si vrasje, plagosje, grabitje me dhune, rrembim personi, etj. Jane kryer nga te rinj te grupmoshes 19-26 vjec. Nga studimi i sfondit familjar te personave te rinj qe kane kryer vepra penale me shkalle te larte agresiviteti kunder jetes se tjetrit rezulton se shumica e tyre jane rritur e socializuar ne mjedise familjare ku ushtrohet dhune, ku, vecanerisht meshkujt me te rritur, flasin sistematikisht per modele sjelljesh perverse, per krime e dhune kunder te tjereve etj.
Ne disa krahina e qytete te vogla te shqiperise se mesme familjet ose fiset ku socializohen te rinj te tille te prirur per veprime kriminale me shkalle te larte rrezikshmerie karakterizohen nga opinioni si familje ose fise te tersta, si sera te dhunes e te krimit.
Dhuna ne shoqerine shqiptare te diteve tona po kontrakton e tjeterson pothuajse te gjithe sistemin e marredhenieve ndermjet njerezve.
Perpjekjet per te kufizuar dhe sheruar nje semundje te tille sociale eshte e domosdoshme te fillojne me crrenjosjen e mendesive te prinderve, qe ne forma te ndryshme justifikojne dhunen e ushtruar ndaj femijeve te tyre.


KONKLUZION:

Kjo arrihet me aftesimin e prinderve per te miredukuar femijet jashte formave te dhunshme te detyrimit, me kulturimin e mekanizmave psikokulturore, qe shmangin elementet e konfirmimit ne marredheniet e femijeve me prinderit dhe me te tjeret.

Ēdo informacion shtese, opinion, mendim, vleresim apo shkrim qe ka te beje me temen eshte mese i mirepritur.

Nga E. Stėrmasi - Psikologji.net - Respektoni tė drejtėn e autorit

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Aleatja Me E Mir Esht Koha sepse tgjith u larguan ndersa Ajo Me Hapi Syt Qe tshihja ate qka mrrethonte....
Nuk Marr Hak Thjesht Te Kthej Nderin...
Respekti Me Njerezit E Gabuar Defekti Qe Duhet Eliminuar.
..
Only Good Can Judge Me'And You Athers Fuck .....
(Mār'Gŭxīmīn Me'Godīt-Kŭnderšhtārīn Ńk'uhapźm-Ńrrug Po'iŃgrźj-Lapīdārin)

Katilja
Moderator
Moderator

Shteti: Burrel
Postime: 1133
Kyējet nė forum: 2826
Regjistruar mė: 17/02/2013
Profesioni: forumxhie

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhuna nė Familje

Mesazh nga Katilja prej Mon 15 Jul 2013, 12:15 pm

Dhuna nė familje ėshtė njė problem global dhe prek tė gjitha shtresat e popullsisė, tė rinj dhe tė moshuar, tė arsimuar apo analfabetė, tė martuar apo beqarė, prek cdo kombėsi, klasė, race, apo grup etnik. Nė shoqėrinė tonė ky fenomen ėshtė shumė shqetėsues.

Gratė dhe vajzat rezultojnė se janė viktimat mė tė shpeshta tė dhunės nė familje. Ka gra tė cilat dhunohen dhe nuk tregojnė, mendojnė se ky eshtė fati i tyre dhe duhet ta pranojnė. Por ka dhe nga ato tė cilat e denoncojnė dhunėn. Nuk lejojnė qė tė cėnohet e drejta e tyre, madje edhe “ekzistencėn“ e tyre. Kjo ndodh kryesisht me gratė tė cilat kanė njė farė arsimimi, kanė njė mbėshtetje, ndėrsa nė periferi, nė zonat rurale janė tė pakta vajzat apo gratė qė bėjnė njė gjė tė tillė pėr tė mos thėnė fare. Sipas tyre kjo sakrificė bėhet pėr hir tė fėmijėve, pėr tė mos shkatėrruar familje, por ato nuk mendojne apo mė saktė nuk duan tė cojnė nėpėr mend qė edhe fėmijėt e tyre tė dhunshėm do tė rriten pėrderisa jetojnė nė tė tilla kushte. Ato edukohen, rriten nė njė familje ku hėrė pas here pėrdoret dhunė. Dhuna nė familje ėshtė njė nga format e krimeve mė pak tė raportuara dhe zakonisht konsiderohet si njė ēėshtje private.


Format e dhunės nė familje
isht kjo formė e dhunės takohet te gratė pas disa vitesh martesė (2-3 vjet). Por nuk duhet pėrjashtuar kėtu edhe dhunėn qė fillon mė herėt se kaq. Dhuna fizike pėrfshin: goditje, gėrvishtje, mbylljen nė shtėpi, goditje me sende tė forta, kėrcėnim me thikė apo me armė tė tjera, tentativė pėr vrasje e deri nė formėn mė tė rėndė vrasjen. Kemi dėgjuar shpesh nė media “burri vret gruan pėr shkaqe xhelozie”, mė e rėndėsėhishmja ėshtė se mėnyrat e vrasjes janė nga mė mizoret, me sėpatė, me thikė, etj. Forma tė dhunės fizike janė edhe pėrpjekjet pėr tė kontrrolluar e monitoruar lėvizjet e gruas. Gratė qė dyshohet se nuk janė “korrekte” nė marrėdhėniet bashkėshortore shpesh bėhen viktima tė formave ekstreme tė dhunės fizike.

Dhuna psikologjike pėrfshin talljet, kėrcėnimet, ndjekjen nga pas, mohimin e hapėsirės pėr tė marrė vendime, ndalimin pėr tė dalė me shoqėrinė madje edhe vetėm, kritikėn e vazhdueshme ndaj kulturės, sharjet nė shtėpi dhe nė publik, ngarkimin me faj pėr ēdo gjė qė shkon keq, kontrrollin ndaj veshjes dhe garderobės. Kjo formė e dhunės ėshtė e hasur pothuajse nė tė gjitha familjet. Ndalimi pėr tė dalė me shoqėrinė, pėr tė shkuar nė punė ėshtė njė nga arsyet e pėrdorimit mė tė shpeshtė tė kėsaj forme dhune. Sipas mendimit tė shumicės sė burrave gratė janė tė destinuara pėr tė qėndruar nė shtėpi, tė jenė amvisa tė mira dhe tė merren me rritjen e fėmijėve.

Dhuna seksuale pėrfshin marrėdhėnie seksuale me forcė, trajtimin e partneres si objekt seksual, detyrimin pėr te realizuar marrėdhėnie nė forma tė padėshiruara dhe tė papranueshme pėr partneren. Nė vendin tonė denoncimi i kėsaj dhune ėshtė i vogėl.Pėrse pėrdorin dhunė meshkujt?

Shumė akte tė dhunės nga ana e meshkujve janė njė shenjė e dobėsisė, pasigurisė dhe mungesės sė vlerėsimit pėr veten, tė kombinuara me njė kapacitet pėr dominim verbal ose fizik dhe njė ndjenjė se ata duhet tė jenė superiorė dhe tė kontrollojnė gjithēka.
Gra, sfidoni ato burra qė pėrdorin dhunėn!

CdoDite

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Aleatja Me E Mir Esht Koha sepse tgjith u larguan ndersa Ajo Me Hapi Syt Qe tshihja ate qka mrrethonte....
Nuk Marr Hak Thjesht Te Kthej Nderin...
Respekti Me Njerezit E Gabuar Defekti Qe Duhet Eliminuar.
..
Only Good Can Judge Me'And You Athers Fuck .....
(Mār'Gŭxīmīn Me'Godīt-Kŭnderšhtārīn Ńk'uhapźm-Ńrrug Po'iŃgrźj-Lapīdārin)

Katilja
Moderator
Moderator

Shteti: Burrel
Postime: 1133
Kyējet nė forum: 2826
Regjistruar mė: 17/02/2013
Profesioni: forumxhie

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhuna nė Familje

Mesazh nga Katilja prej Mon 15 Jul 2013, 12:16 pm

Kėrkim pėr mėnyrėn e evitimit tė dhunės
Ēdo tendencė pėr evitim nga dhuna ka koston e vet.  Si ai institucional, po ashtu edhe individual. Ēdo dhunė pritėt nga njerėzit e pa emancipuar. Shtresa e parė ėshtė ajo qė kanė arriftė njė sasi tė konsideruar tė parasė, apo mallit e qė mė parė jo vetėm  i tilli por edhe familja e tė tillit, ka qenė gjithmonė e varfėr. Sidomos ajo shtresė qė ka ardhur lehtė deri tė ndonjė pėrfitim sidomos pėrmes matrapazllėkut. Atėherė nn personit i duket vetja se ka arritur diē dhe fillon tė ndryshoi sistemin e vet tė sjelljeve ndaj gruas, fėmijėve, pse jo edhe prindėrve duke thėnė: “ja ēfarė kam arritur! Ju si prind asgjė nuk keni bėrė deri me tani!” Ndėrsa nė esencė nuk ka bazė tė kulturės sė pėrgjithshme, tė sjelljeve si nė familje ashtu edhe nė shoqėri, nuk dinė me menaxhuar nė mėnyrė tė rregullt, por, me ndihmėn e matrapazėve etj. Nė familje as ne rreth nuk ua jap tė drejtėn e asgjėje, pėrveē atyre tė cilėt e kanė sjellė deri nė atė stad. Personat qė e kanė sjellė nė atė gjendje, i posa mėkėmburi ėshtė nė gjendje tė bie nė nivelin mė tė ulėt njerėzor vetėm pėr tua plotėsuar kėrkesat apo dėshirat e tyre. Tė tillėt qė kanė qenė farfėnjak dembabadem dhe janė pasuruar gjatė natės, janė persona qė me njė ērregullim ma tė vogėl, tė nėnshtrohen stresit dhe ta rris intensitetin e dhunės ndaj familjes sė vet. Kėtė ēfarė po e shkruaj tani i takon kohės sė tanishme. Pėr atė thoshin: “runa Zot pasanikut tė ri!” Tė shkruaj pėr dhunė qė kam pėrjetuar para dyzet vite, ėshtė vetėm sa pėr kuriozitet, sepse nė atė kohė ka qenė krejtėsisht gjendje tjetėr politike, sociale, ekonomike dhe psikologjike. Pėr tė ardhur nė pėrfundim pėr evitimin e dhunės ne familje, patjetėr duhet njoftuar nė detaje llojin e dhunės, sidomos shkaktarin e saj, kėshtu qė me analiza tė thella dhe tė sakta duhet marrė qėndrime qė do japin efekte pėrafėrsisht tė dėshiruara.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Aleatja Me E Mir Esht Koha sepse tgjith u larguan ndersa Ajo Me Hapi Syt Qe tshihja ate qka mrrethonte....
Nuk Marr Hak Thjesht Te Kthej Nderin...
Respekti Me Njerezit E Gabuar Defekti Qe Duhet Eliminuar.
..
Only Good Can Judge Me'And You Athers Fuck .....
(Mār'Gŭxīmīn Me'Godīt-Kŭnderšhtārīn Ńk'uhapźm-Ńrrug Po'iŃgrźj-Lapīdārin)

Katilja
Moderator
Moderator

Shteti: Burrel
Postime: 1133
Kyējet nė forum: 2826
Regjistruar mė: 17/02/2013
Profesioni: forumxhie

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dhuna nė Familje

Mesazh nga albi prej Thu 13 Feb 2014, 3:46 pm

dhuna ne famile esht e ndaluar nga feja po dhe me ligjin dy mashkshortor si jetojn si famile  kan femi ata duhet te ken shum kujdes si sillen para femive sepse  femit gjdo perleshje  rrahje  te prindive te tyre shum ndikon  te femit ata kan strese te vazhdushme te  ta nuk kan  edukat  te mir por as sjellje ne shkolle  shoqerin e tyre

albi
Moderator
Moderator

Shteti: linc te austris
Postime: 3188
Kyējet nė forum: 7708
Regjistruar mė: 09/07/2010

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi